Brangsta deficitu tapusios sveikatos priežiūros paslaugos
Statistikos departamento duomenimis, iš viso per karantiną ir po jo galimybe gauti subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, pasinaudojo per 26 tūkst. prastovas skelbusių įmonių.
Dėl pasaulį šiemet sukausčiusios COVID-19 pandemijos ir dėl jos atsiradusių suvaržymų žmonių galimybės gauti jiems įprastas sveikatos priežiūros paslaugas buvo ne tik apribotos, bet dar ir gerokai pabrango.
Vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokyčius kiekvieną mėnesį fiksuojančio Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių labiausiai išaugo sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugos.
Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, sveikatos priežiūros paslaugos pabrango 6,9 proc. „Tokio didelio šių paslaugų kainų šuolio nuo euro įvedimo 2015 metais nėra buvę“, – pripažino Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.
Jos teigimu, didžiausią įtaką sveikatos priežiūros paslaugų brangimui šiemet turėjo 15,1 proc. išaugusios odontologijos paslaugų kainos. „Šias paslaugas ypač pabrangino pavasarį, per pirmąją infekcijos bangą, atsiradę reikalavimai dėl papildomų apsaugos priemonių. Išaugusios išlaidos buvo įskaičiuojamos į paslaugų kainą“, – sakė V. Jasionienė.
Tiesa, statistikė pripažino, kad dėl infekcijos plitimo odontologams kelti griežtesni reikalavimai galbūt nėra vienintelė šių paslaugų brangimo priežastis. „Mes nežinome, ar paslaugos iš tiesų brango dėl to, kad reikėjo įsigyti papildomų apsaugos priemonių, ar tai galbūt tebuvo dingstis pakelti kainas“, – svarstė statistikė.
Be to, sveikatos priežiūros paslaugų kainas išpūtė ne tik pabrangusios odontologijos paslaugos. Per praėjusius metus 10,7 proc. didėjo ir kitos mokamos medicinos paslaugos, taip pat – 3,9 proc. brango farmacijos gaminiai.
Kol kas nėra žinoma, kiek pacientų galėjo atbaidyti šiemet brangusios odontologijos paslaugos, bet ankstesni tyrimai rodo, kad šalyje sparčiai daugėja žmonių, kurie neišgali susimokėti už dantų gydymą.
Praėjusią vasarą skelbto Statistikos departamento atlikto gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, 2014 metais tokių gyventojų, kurie neišgalėjo susimokėti už odontologų paslaugas šalyje buvo 5 proc., o pernai šis skaičius jau pasiekė 16 proc.
Beje, dėl per didelės kainos pernai 4 proc. šalies gyventojų nurodė atsisakę kitų gydytojų paslaugų, 5 proc. išrašytų vaistų, o 3 proc. – psichikos sveikatos paslaugų.
Per pastaruosius metus taip pat užfiksuotas ir ryškesnis švietimo kainų pokytis. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, švietimo paslaugos brango 6,8 proc.
Čia kainų šuolį lėmė nuo sausio mėnesio padidėjęs mokestis už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Statistikos departamento duomenimis, išleisti vaikus į darželius šiemet tėvams atsieina 14 proc. daugiau nei pernai.
Plačiau kišenes šiemet teko atverti ir aukštųjų mokyklų studentams bei jų tėvams – studijos šalyje brango 5,4 proc.
Nors ir studentams, ir moksleiviams šiemet daugeliu atveju mokslo metus pavasarį teko užbaigti, o rudenį – pradėti nuotoliniu būdu, brango ir vidurinis mokymasis. Statistikos departamento duomenimis, jis per metus brango 5,6 proc.
Vis dėlto šiemet brango ne visos paslaugos bei prekės.
Labiausiai per metus atpigo transporto paslaugos (-4,6 proc.), taip pat pigo būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (-2,4 proc.), drabužiai ir avalynė (-2,8 proc.).
