Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas
Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.
Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas kuras – per metus, palyginti šių metų liepą su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango dvigubai – 50,4 proc.
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai šią liepą kainavo 29,9 proc. brangiau nei prieš metus. Kai kurie ant kasdienio stalo esantys maisto produktai brango rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc., paukštiena – 34 proc., daržovės – 35,8 proc.
Gerokai plačiau dabar tenka atverti pinigines, mokant už prekes ir paslaugas susijusias su transportu – jos brango 30,4 proc.
Ekspertai gyventojams pataria jau dabar veržtis diržus ir per daug neišlaidauti, nes laukia rekordiškai brangus šildymo sezonas, o ir ženklų, kad artimiausiu metu kainos pradės kristi, nėra.
Rudens laukia su nerimu
Brangymetis labiausiai palietė mažas pajamas gaunančias šeimas bei vienišus asmenis. Vargstantiesiems padedančios labdaros ir paramos organizacijos su nerimu laukia rudens, nors jau dabar fiksuojamas gerokai išaugęs pagalbos prašančiųjų skaičius. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas” komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad palyginti su praėjusiais metais, „Maisto banko” paramą gaunančių žmonių skaičius išaugo 17 tūkst., neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių.
„Seniau rėmėme 143 tūkst. stokojančiųjų, šiuo metu – beveik 170 tūkst. Vasaros laikotarpiu naujų prašymų sulaukiame mažiau. Tikėtina, kad kaimuose gyvenantys ar sodus turintys žmonės patys užsiaugina maisto, taip pat renka miško gėrybes, tačiau ruduo visuomet mūsų organizacijai būna ypač sunkus. Šiais metais su dar didesniu nerimu laukiame rudens”, – teigia M. Petronytė.
Pasak „Maisto banko” atstovės, kasmet rudens laikotarpiu sulaukiama daugiau naujų pagalbos prašymų. Tai labai sunkus laikotarpis vaikus auginančioms šeimoms ar vienišiems tėvams, kuriems reikia paruošti savo atžalas į mokyklas, darželius – reikalingos ne tik mokyklinės priemonės, bet ir šiltesni drabužiai. Visuomenėje vis dar gausu stereotipų, kad pagalbos prašytojai – tai tik veltėdžiai, nenorintys dirbti ir turintys priklausomybių. Bet realybė visai kitokia.
„Paramą gaunančių žmonių portretai ir istorijos labai skirtingos. Tiesa, daugumą jų yra palietusios nelaimės arba ligos. Dažnai pasitaiko net ir labai aukštų kompetencijų turinčių žmonių, kurie dėl ligų ar negalių yra apriboti, todėl negali dirbti visai arba negali dirbti visos darbo dienos, todėl jų pajamos labai mažos ir tenka kreiptis pagalbos”, – pasakoja komunikacijos vadovė.
Daug neapibrėžtumo
Dar viena kategorija žmonių, kurie dažniausiai susiduria su skurdu – senjorai, ypač tie, kurie gyvena vieni ir neturi artimųjų, galinčių jais pasirūpinti.
„Išaugus komunaliniams mokesčiams jie dažniausiai priversti rinktis – maistas ar komunaliniai mokesčiai, komunaliniai mokesčiai ar vaistai”, – pastebi M. Petronytė.
Itin neramina ir tai, kad vėl auga sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Nerimo įneša ir vis dažniau pasigirstančios prognozės, kad atėjus šaltajam metų laikotarpiui vėl galima sulaukti karo pabėgėlių antplūdžio.
„Tai reiškia, kad ne tik stipriai išaugs žmonių, kuriems reikalinga pagalba, skaičius, bet ir galimai dėl pandemijos apribojimų dirbti turėsime sunkesnėmis sąlygomis”, – nerimauja pašnekovė.
Senkantys resursai
„Maisto bankas” padeda ne tik skurstantiems tautiečiams, bet ir nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ukrainiečiams. Pasak M. Petronytės, labdaros organizacija šiuo metu Lietuvoje esantiems ukrainiečiams jau yra išdalijusi daugiau nei 90 tūkst. maisto paketų, taip pat 54 tūkst. 115 eurų vertės kortelių maisto produktams įsigyti. Pagalba maistu gabenama ir į pačią Ukrainą, ten skirtingus miestus pasiekė jau 40 vilkikų (beveik 700 tonų) paramos. Tačiau tam, kad „Maisto bankas” galėtų padėti skurstantiesiems, reikalinga gerų žmonių pagalba – tiek aukojant pinigus ir maistą, tiek prisidedant savo rankų darbu.
„Už visų šių skaičių slypi daugybė „Maisto banko” darbuotojų ir savanorių darbo valandų. Neslėpsiu – šie skaičiai priklauso ir nuo organizacijos surenkamų lėšų. Nors vasara kiek ramesnis laikotarpis, tačiau pagalbos prašančių ukrainiečių pamažu vėl daugėja. Nemažai jų daliai nepavyko Lietuvoje susirasti darbo, mūsų šalyje taip pat daug mamų, kurios augina mažamečius vaikus ir dėl to negali dirbti. Ne paslaptis, kad dalis lietuvių, kurie neatlygintinai priėmė ukrainiečius į savo namus, jau išeikvojo savo resursus ir prašo karo pabėgėlių mokėti nuomos mokestį ar susirasti kitą būstą”, – pasakoja M. Petronytė.
Jos teigimu, visos šios priežastys ukrainiečius skatina kreiptis pagalbos į nevyriausybines organizacijas. Deja, tačiau galimybės padėti šiems žmonėms taip pat ribotos.
„Maisto bankas” deda visas pastangas, kad nuo karo pabėgusiems žmonėms padėtų kuo daugiau, tačiau ir mūsų organizaciją pamažu pradeda riboti finansiniai resursai – tai vienas iš iššūkių. Taip pat kartais susiduriame su rusų kalba šnekančių savanorių stygiumi. Gerokai sumažėjo ir aukojimų, ir naujų savanorių”, – tvirtina labdaros organizacijos atstovė.
