Brexit neapibrėžtumas 2017 m. lėtino Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę: ar fiksuotas pereinamasis laikotarpis pakeis tendenciją?
ES ir Jungtinės Karalystės derybininkai šią savaitę susitarė dėl 21 mėnesį po Brexit truksiančio pereinamojo laikotarpio sąlygų, kuris turėtų sumažinti verslo neapibrėžtumą Jungtinei Karalystei besitraukiant iš ES. Būtent aukštas verslo neapibrėžtumas yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurių pernai buvo fiksuojamas reikšmingas Lietuvos eksporto į Britanijos rinką sulėtėjimas.
Iš pirmo žvilgsnio, nepaisant visų su Brexit susijusių baimių, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pernai išlaikė augimo trajektoriją: lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako produktų) eksportas į Didžiąją Britaniją 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 4,1 proc. Taip, tai yra trigubai lėčiau nei bendras Lietuvos eksporto prieaugis (+12 proc.), tačiau iš esmės 4 proc. augimas nėra prastas rezultatas.
Tačiau, kaip kaip nurodo A. Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas, “detaliau įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę statistiką, galima pastebėti, kad realus Brexit poveikis Lietuvos eksportui yra gerokai didesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – pernai gerus Lietuvos eksporto į Britaniją rezultatus dirbtinai „išpūtė“ trąšų segmentas. 2017 m. lietuviškų trąšų eksportas į Jungtinę Karalystę šoktelėjo iš karto 35 proc., arba 17 mln. EUR – tuo metu kai visas Lietuvos eksportas į Britanijos rinką padidėjo lygiai 30 mln. EUR. Taigi pernai daugiau nei pusė viso Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę prieaugio susidarė viename segmente, t.y. trąšų segmente”.
Jeigu iš skaičiavimų eliminuotume trąšų segmentą, Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodikliai būtų gerokai kuklesni – eliminavus trąšas, pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtinę Karalystę ūgtelėjo vos 1,9 proc., tuo metu kai 2016 m. eksporto į Britaniją augimas siektų 21,5 proc. Pernai Brexit poveikis Lietuvos eksportui buvo gana plataus masto: pavyzdžiui, maisto prekių eksportas išaugo tik 1,6 proc.; medienos ir baldų eksportas sumažėjo 1,9 proc.; tekstilės gaminių eksportas krito 7 proc.
Ekonomisto vertinimu, silpnus Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rezultatus pernai nulėmė kelios pagrindinės priežastys. Pirma, nepaisant pastaruoju metu fiksuojamo tam tikro stiprėjimo, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu vis dar yra maždaug penktadaliu silpnesnis nei 2015 m. pabaigoje. Toks ženklus svaro sterlingų kurso smukimas euro atžvilgiu pakirto ir Lietuvos eksporto į Britaniją rezultatus.
Antra, didelės įtakos Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodiklių silpnėjimui turėjo grynai psichologiniai veiksniai, t.y. dėl didelio neapibrėžtumo ženkliai išaugusi eksportuotojų baimė ir sumažėjęs noras plėsti eksportą į Britanijos rinką, tuo labiau, kad 2016-2017 m. Lietuvos verslas iš tiesų turėjo nemažai alternatyvų dėl eksporto plėtros. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin sustiprėjo euro zonos ekonomika, kuri šiuo metu auga sparčiausiai nuo pasaulio finansų krizės pabaigos. Įsibėgėjęs ES rinkos augimas bei Lietuvos eksportuotojų noras susimažinti su Brexit susijusias rizikas puikiai matosi Lietuvos eksporto į ES rinką rodikliuose – pernai lietuviškos kilmės prekių į ES rinką eksportas išaugo daugiau nei dešimtadaliu, o eksporto apimtys į Skandinavijos regioną padidėjo beveik penktadaliu. Tad baimindamasis dėl Brexit kilusio neapibrėžtumo bei matydamas akivaizdų euro zonos regiono ekonomikos stiprėjimą, Lietuvos verslas nukreipė dalį eksporto srautų iš Britanijos rinkos į ES ir euro zonos rinką.
Brexit aplinkybės veikia ne tik Lietuvos, bet ir JK verslo perspektyvas. Apie tai kovo 16 d. LPK kartu su Britų ambasada Lietuvoje organizuotame verslo seminare drauge diskutavo JK ir Lietuvos verslo atstovai. Kaip pastebėjo LPK Užsienio reikalų ir paslaugų verslui departamento direktorė Asta Svirinavičiūtė, “JK 2017 m. paskelbė Pramonės strategiją, kuri akcentuoja penkias pamatinius produktyvumo elementus: inovacijas, žmones, infrastruktūrą, vietas ir verslo aplinką. Brexit procesas, deja, yra neišvengiamas, o renginyje bandyta atskleisti galimybes, kurias pasikeitimai atneš tiek JK verslui, tiek Lietuvos eksportuotojams. Strategijos įgyvendinimui JK bus sukurtas Pramonės strategijos iššūkių fondas, derinamas su investicijomis, o tai savo ruožtu gali kurti galimybes eksportuotojams. Naujoje realybėje visi turėsime atrasti efektyvių būdų veikti“. .
LPK ir toliau skirs daug dėmesio Brexit temai, verslo galimybių ir viso pokyčio aplinkybių analizei.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos informacija
