17 vasario, 2020
Egidijus Vareikis

Britai iš ratų, ratams (ne)lengviau?

Britai išėjo. Ir ką Europa? Ar dabar galima lengvai atsidusti („pagaliau atsikratėme…“), ar reikia liūdėti? Reikia. Bent jau dėl to, kad didysis strateginis Europos integracijos projektas nebuvo sukurtas tam, kad kas juo kada nors nusiviltų.

Politikos mąstytojai sako, kad Brexitas nebuvo koks nelaimingas atsitikimas. Europos integracijos procese yra daugiau bėdų, kurios šiandien arba ignoruojamos arba laikomos nereikšmingomis. Bet jei taip, tai po kelių metų suprasime, kodėl Europos Sąjunga jau nebėra tokia geidžiama „pažadėtoji žemė“ kokia buvo prieš kelis dešimtmečius.

Kokios tad yra opios ir nesprendžiamos ES problemos (laikykime, kad Brexitas jau nebe problema, nors…)?

Pirma. Santykiai su JAV ir visi transatlantiniai ryšiai. Jie trūkinėja ne todėl, kad amerikiečiai išrinko prezidentą, kokio Europa nuoširdžiai nesitikėjo. Naivu sakyti, kad tai Trumpas kaltas, dėl europiečių politinės trumparegystės. Per gerą šimtmetį Europa neišspendė nė vienos geopolitinės problemos (netgi savo Europos namuose), be JAV pagalbos. Ar kas pasikeitė? Europa ir šiandien neturi resursų ginti savęs, nelabai jų ir ieško, įtinikėdama save, kad karo vis tiek nebus…

Antra. Krizių ignoravimas ir jų sprendimas „nerimo“ pareiškimais bei sutarimais, kad „kažką reikia daryti“. Visos krizės, pradedant karais Balkanuose, migrantų antplūdžiu ir baigiant Rusijos agresijomis paprastai sutinkamos kaip nerimą keliantys faktai, vėliau virsta gerų norų komunikatais ir skaičiavimais, kiek ES yra pasiryžusi mokėti, kad situacija kaip nors normalėtų. Paprastai sumoka mažiau ir nieko iki galo neišsprendžia…

Trečia. Liberalios demokratijos krizė. Rinkimus ES šalyse vis dažniau laimi vadinamos nesisteminės partijos, ar partijos, kritiškai nusistačiusios „Briuselio Europos“ atžvilgiu. Kai kurios šalys sunkiai suformuoja valdžios koalicijas ir vyriausybes, kitos tampa blogos valdžios pavyzdžiais. Sunkumai visoje ES geografijoje nuo skandinavų iki ispanų, nuo airių iki vengrų. Paskutinė liberalios politikos krizė – Vokietija, kurioje pradėta ginčas dėl to, kokios iš teisėtų partijų turi teisę rinkti valdžią ir būti joje, kurios neturi.

Ketvirta. ES užsienio politika vis dar yra atskirų šalių politikų orkestras, o ne vienas aiškus unisonas, nors jau dvi dešimtis metų siekiama, kad Europa kalbėtų „vienu balsu“. Tarptautiniuose santykiuose tai tampa silpnumo ir neryžtingumo sinonimu. Naujausi pavyzdžiai – Iranas ir Libija.

Penkta. Demografija. Europa – senasis žemynas. Tai jau ne metafora. Europoje šiandien gyvena statistiškai seniausia amžiumi bendruomenė, šiandien vidutinis europiečio amžius yra 45 metai, o tai jau nebe veržlus jaunuolis, o veikiau patogumų išsiilgęs vidutinio amžiaus krizėje paskendęs žmogus. Ar jis begali konkuruoti su kur kas jaunesniais amerikiečiais ir azijiečiais? Pastarųjų metų ES projektai – „daugiau Europos“, „arčiau žmogaus“ – hedonizmo iliustracijos, bet ne norai atrasti neatrastus dalykus.

Šešta. Europa nepatraukli. ES formaliai dar nori plėstis, bet tas noras virsta nuovargiu. ES kandidatai viską mato ir supranta, jiems nebeatrodo viliojanti perspektyva tapti naujais nepageidautinais… Lyg kokiais migrantais.

Septinta. Dvasinė krizė. Europa nežino, ar jai tikrai laikas į civilizacinę pensiją, ar ji dar nori būti pasauliui svarbi. Europiečiai dažnai atrodo kaip viskuo nepatenkinti civilizaciniai bambekliai. Britai kažkaip nori būti svarbūs. Gal todėl jie ir pasirinko kažką kitą. Ne atgyvenusią integracijos idėją.

Pirmieji naujos ES vadovybės darbo mėnesiais rodo, kad naujieji kol kas gražiai fotografuojasi ir kuria vis naujas metaforas apie dabartį ir ateitį. Bet ar kuria ateitį? Čia tai klausimas.

 

Užsk. Nr. EV-173


21 balandžio, 2025

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 […]

EPA-ELTA nuotr.
21 balandžio, 2025

Pasirodžius žiniai apie sunkiai sirgusio 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį, Katalikų Bažnyčia nebeturi vadovo. Kaip bus laidojamas anapilin iškeliavęs ligšiolinis pontifikas […]

13 balandžio, 2025

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad […]

KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

8 balandžio, 2025

Balandžio 4-ąją, dalyvaujant šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, Rietavas atšventė savivaldos 25-metį. Prezidentas, sveikindamas rietaviškius, sakė, […]

7 balandžio, 2025

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas lankė Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybes. Marijampolėje G. Paluckas susitiko su savivaldybės vadovais ir vietos […]

5 balandžio, 2025

Biržuose darbo vizitu viešėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir lankėsi vienose didžiausių regiono įmonių. Ketvirtadienio […]

5 balandžio, 2025

Vilniuje, prie miesto savivaldybės, šeštadienį surengtas jau trečiasis protestas dėl viešojo transporto bilietų branginimo. Šeštadienį į protestą prie Vilniaus miesto […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

Regionų naujienos