Bronis Ropė. Apie ES paramos milijardus ir kaip juos naudosime Lietuvoje

Išmintingas žmogus planuojasi tiek savo išlaidas, tiek pajamas. Žinojimas, kokia situacija yra „piniginėje“, leidžia geriau įsivertinti savo finansines galimybes, o taip pat yra motyvacinė paskata ieškoti sprendimų, jei akivaizdžiai matosi, kad planuojamoms išlaidoms reikalingos papildomos pajamos. Retrospektyvoje galima protingai įvertinti, kurie mūsų finansiniai projektai pasiteisino. O žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, galime efektyviau planuoti savo investicijas. Nacionaliniu mastu be finansų analizės, planavimo valstybė neįsivaizduojama. Europos Sąjungos (ES) investicijos – reikšmingas pajamų šaltinis Lietuvos žmonėms, todėl labai svarbu, kad ES paramos gavėjai žinotų ir galėtų planuotis, kokius pinigus ir kokioms taisyklėms galiojant jie gali gauti. Tai aktualu ne tik planuojant veiklos plėtrą ar naujas veiklas, bet ir apskritai esamų ekonominių veiklų stabilumo užtikrinimui.

Dėl COVID-19 ES parama planuojama didesnė nei įprastai

Praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktos ES daugiametės finansinės programos ir ES gaivinimo paketo bendra apimtis siekia 1850 mlrd. eurų!!! Kalbame apie tikrai labai didelius pinigus, kurie Europos Parlamente ir tarp valstybių narių kelia daug diskusijų. Tai yra ne tik atsigavimo vizija, bet ir didelės ES bendros skolos projektas. O juk tą skolą europiečiai kažkada turės atiduoti. Tad dabar tie pinigai turi būti investuoti itin atsakingai, jog sugeneruotų pridėtinę vertę, kuri vėliau valstybėms leistų skolą grąžinti nepatiriant didelės finansinės naštos.

Kam ir kaip tie milijardai būtų naudojami? Be įprasto ilgalaikio finansavimo, kokį Europos Komisija planuoja kas septynerius metus, šį kartą siūloma sukurti papildomą 750 mlrd. Eur vertės Europos Gaivinimo instrumentą. Lėšas Europos Komisija skolintųsi finansų rinkose ES vardu, parama valstybėms narėms būtų skiriama per ES biudžeto programas. 500 mlrd. Eur būtų skiriama subsidijų forma, 250 mlrd. Eur – paskolų forma. Pasiskolintos sumos būtų grąžinamos nuo 2027 m., vėliausiai iki 2058 m.

Svarbiausia šio Gaivinimo instrumento dalis turėtų būti nauja priemonė (Recovery and Resilience Facility), kuriai ir numatyti didžiausi finansiniai ištekliai – 560 mlrd. Eur (250 mlrd. Eur paskolų, 310 mlrd. Eur dotacijų forma). Šiuos pinigus planuojama skirti investicijoms ir reformoms, užtikrinančioms ilgalaikį atsigavimą, ekonominį ir socialinį valstybių atsparumą, žaliąjį ir skaitmeninį perėjimą. Parama galės pasinaudoti visos valstybės narės, tačiau ji bus koncentruojama į labiausiai paveiktas ES dalis, skiriama ekonominiams ir socialiniams iššūkiams įveikti (socialiniame, užimtumo, įgūdžių, švietimo, mokslinių tyrimų, sveikatos, verslo aplinkos ir kt. sektoriuose).

Sanglaudos politikoje, kuri itin reikšminga Lietuvos regionams – nauja „REACT-EU“ iniciatyva: numatoma skirti 55 mlrd. Eur iki 2022 m., iš jų – 5 mlrd. dar šiais metais. Kas svarbu? Planuojama remtis dabartinėmis sanglaudos taisyklėmis. Čia geroji žinia, nes naujos taisyklės reikštų naujus mechanizmus ir daug sugaišto laiko įsisavinant naują informaciją tiek atsakingoms nacionalinėms institucijoms, tiek patiems paramos gavėjams. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dabartinėms mums jau pažįstamoms sanglaudos programoms ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondui. Didinamos lėšos ir kaimo plėtrai – siekiant žaliojo perėjimo – papildomi 15 mlrd. Eur. Beje, papildomai numatoma skirti 4 mlrd. Eur tiesioginėms išmokoms žemės ūkio sektoriui.

Kokia „pyrago“ dalis atiteks Lietuvai?

Prognozuojama, kad Lietuvai iš naujojo Gaivinimo instrumento galėtų atitekti 6,3 mlrd. Eur. 3,9 mlrd. šios sumos sudarytų subsidijos, 2,4 mlrd. – paskolos. Tai reikšminga ir labai reikalinga atsigavimui suma, tačiau labai svarbu, kad sugebėtume šias lėšas protingai investuoti į ilgalaikį tvarų augimą. Tam svarbu ruoštis, kadangi lėšos bus koncentruojamos į artimiausią laikotarpį – į pirmuosius naujosios daugiametės finansinės programos metus (iki 2024 m.), tad negalime tos paramos pasitikti nepasiruošę.

Dėl šių milžiniškų ES investicijų dar turės balsuoti Europos Parlamentas, taip pat – pritarti Europos Sąjungos Taryba. Labai svarbu bendradarbiauti ir atlikti „namų darbus“ savo šalyje, kad Europoje priimtus sprendimus pasitiktume jau pasiruošę ir pinigus investuotume taip, kad jie atneštų mums ir ateinančioms kartoms didžiausią grąžą.

Lietuvos „namų darbai“ jau daromi

Tad iš karto galime ir pasidžiaugti, nes Lietuvos valdžia jau dabar imasi koreguoti teisės aktus, teikia įstatymus, atitinkančius ilgalaikio atsigavimo tikslus ir siekiančius žaliojo perėjimo prie tvaresnės, stabilesnės ekonomikos. Seime valdančiųjų iniciatyva pagaliau buvo žengtas ryžtingas žingsnis ir nuo birželio 1 d. didesnės valstybinės subsidijos skiriamos Europos Žaliojo kurso tikslus atitinkančią veiklą vykdančių įmonių darbuotojams.

Minėtų veiklų sąrašas apima ekologinį ūkininkavimą, atsinaujinančių išteklių energetiką, vandens ir nuotekų valymą, medžių ir kitų augalų sodinimą, atliekų perdirbimą, medžiagų atgavimą, baldų ir kitų produktų gamybą iš antrinių žaliavų, prekybą naudotais daiktais, drabužių siuvimą, valymą ir taisymą, avalynės taisymą, elektronikos ir kitų daiktų remontą, dviračių gamybą, nuomą ir remontą bei daugelį kitų veiklų. Taip pat visos jos privalo paisyti bent kelių aplinkosaugos kriterijų, tokių kaip mažesnės energijos sąnaudos ir CO2 emisijos, pakartotinis atliekų naudojimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, kuo mažesnė aplinkos tarša. Sveikintina, kad subsidijos bus teikiamos tik verslams, trejus metus nepažeidusiems aplinkosaugos reikalavimų ir darbo teisės bei darbo užmokesčio darbuotojui mokėjimo tvarkos.

Šiuos reikalavimus atitinkančios įmonės, turėjusios prastovų ar nukentėjusios nuo COVID-19, pusmetį po karantino bus subsidijuojamos, pradedant išmokomis iki dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio ir palaipsniui subsidijoms mažėjant. Tam skirta dešimtadalis viso 381 mln. eurų subsidijų paketo darbo vietos išlaikymui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtas subsidijavimas taikomas užimtumo skatinimui, esamų darbo vietų išlaikymui. Tai yra Vyriausybės atsako į COVID-19 priemonė. Subsidijas darbo vietų išlaikymui gali gauti kiekviena įmonė, patirianti finansinių sunkumų dėl karantino, tačiau Seimo narių Virginijos Vingrienės ir Tomo Tomilino teiktos įstatymo pataisos dėka, įmonės, atitinkančios aukščiau išvardintus kriterijus, gali su valstybės pagalba išlaikyti dvigubai brangesnes darbo vietas nei visos kitos įmonės, t. y. – nemažinti darbuotojams didesnių nei minimumas atlyginimų.

Toks sprendimas ne tik palaiko užimtumą, skatina ekonomiką, bet ir padeda įsitvirtinti Žaliojo kurso tikslus atitinkantiems verslams, prie kurių vienaip ar kitaip artimiausiu metu vis tiek turėsime persiorientuoti. Tai tik pradžia, dideli pokyčiai dar laukia. Kuo anksčiau pradėsime, tuo išmintingiau ir lengviau galėsime prisitaikyti. Žaliasis pasirinkimas – tai vienintelė mūsų galimybė išlaikyti žmonėms palankų santykį su mūsų planeta.

Užsk. Nr. BR-12