Bronis Ropė. Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga – netylite
„Keista, bet draugai, išgirdę šią diagnozę, dingsta. Todėl lieki vienas su savo problemomis. Psichologinė pagalba pastoviai nebūna šalia. Belieka pačiam būti labai stipriam, nepalūžti, bet matau, kaip tas optimizmas blėsta“. „Jokio privatumo procedūrų metu – tave spinduliuoja pusiau išsirengusią, o tuo tarpu už kampo jau laukia kitas žmogus“. „Tetulytė Kaune, tai jai kiek lengviau, nes daug gydymo įstaigų yra vietoje. Sunkiausia provincijoje, iš kur tokius ligonius reikia vežti į didesnius miestus, kur dirba specialistai“. „Prieš du metus praėjau onkologinę ligą ir šiai dienai esu sukūrusi bendruomenę . Tai mano tokia socialinė atsakomybė – padėti kitiems kovoje su vėžiu“ . „Chemoterapijos pasekmės – bloga savijauta, pykinimas, vėmimas ir pan. Tik po gydymo sužinojau, kad kitose šalyse tai sprendžiama. Lietuvoje tuo tarpu tik vieną kartą buvo pakeisti vaistai, slopinantys pykinimą ir vėmimą“.
Tai tik kelios citatos iš gyventojų laiškų. Nuoširdžiai dėkoju, kad atradote stiprybės ir atsiliepėte į mano kvietimą. Atsižvelgdamas į Jūsų man patikėtas jautrias patirtis, įžvalgas ir pasiūlymus, rugsėjo 14 d. pateikiau pataisas Europos kovos su vėžiu plano projektui. Daugelis Jūsų atkreipėte dėmesį į sudėtingą situaciją, siekiant gauti paslaugas regionuose, į skirtumus tarp Lietuvos ir kitų šalių, į būtinybę pagerinti patikrų ir paslaugų prieinamumą pasibaigus gydymui, į tai, kad Europoje nėra aiškios galimybės sergantiems dalyvauti vaistų bandymų programose, galinčiose prailginti sergančių žmonių išgyvenimo galimybes. Akivaizdu, kad aktualus poreikis atnaujinti amžių profilaktinėse vėžio programose, svarstyti brangių žymenų tyrimų kompensavimą, reabilitacijos prieinamumą, gydymo iššauktų gretutinių ligų profilaktiką ir t. t.
Europos Komisija užsibrėžė tikrai ambicingus tikslus, planas iš esmės daug žadantis, tam bus skiriamos solidžios lėšos. Prie šio dokumento kartu su A. Veryga jam būnant sveikatos apsaugos ministru dirbome nuo praėjusių metų rudens, o Lietuvos ekspertai atliko didžiulį darbą ir, išanalizavę Europos kovos su vėžiu plano projektą, pateikė Lietuvai palankius pasiūlymus. Ekspertų ir visuomenės pasiūlymų pagrindu Europos Parlamentui pateikiau pakeitimus, kurie apima paslaugų prieinamumo nelygybės tarp Rytų ir Vakarų Europos klausimus, ankstyvos vėžio diagnostikos programų peržiūrą, vaistų prieinamumo bei kainų klausimus, pasitelkiant centralizuotus europinius būtiniausių vaistų pirkimus. Taip pat įtraukiau pasiūlymus dėl vėžio gydymo kokybės standartų nustatymo, siekiant, kad vėžio gydymo būdai būtų vienodi visose ES šalyse narėse.
Pasidžiaugsiu, kad palankaus vertinimo Europoje sulaukia Lietuvos ekspertų pasiūlymai dėl alkoholio ženklinimo kaip turinčio kancerogeninių medžiagų bei jo prieinamumo ribojimo priemonių. Taip pat pateikiau pataisas, skatinančias didesnį dėmesį personalizuotos medicinos ir gydymo būdų platesniam taikymui, klinikinių tyrimų apimties plėtimui Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiuo metu Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europos šalimis, klinikinių tyrimų atliekama nedaug, tad pacientams galimybės dalyvauti daug vilties žadančiose mokslinėse programose nėra didelės.
Pataisose įtraukiau nuostatą, kad NVO, pacientus vienijančios organizacijos turi daug kompetencijų, tad gilesnis ir intensyvesnis jų įtraukimas į visą vėžio prevencijos ir gydymo eigos procesą būtų labai vertingas. Racionalu skirti ir atitinkamą finansavimą šiems pagalbiniams, nevalstybiniams kovos su vėžiu plano dalyviams. Pateiktose pataisose taip pat numatėme stipresnį vėžio specializuotų gydymo įstaigų, kompetencijos centrų tarptautinį bei europinį bendradarbiavimą.
Vienas iš įsisenėjusių skaudulių, kurį būtina spręsti nedelsiant, yra socialinių teisių ir garantijų vėžio pacientams ir jį įveikusiems asmenims pripažinimas ir nediskriminacinis taikymas. Kol kas šiems žmonėms yra numatyti tam tikri socialinių garantijų apribojimai, neigiamai veikiantys darbuotojų socialinį bei finansinį stabilumą bei galimybes planuotis savo gyvenimus. Mano įsitikinimu, tai yra ne kas kita, o tiesioginis žmogaus teisių pažeidimas.
Dar kartą dėkoju atsiliepusiems į mano kvietimą ir informuoju, kad Lietuvai palankios nuostatos toliau bus nagrinėjamos Europos Parlamento komitetuose, kur, tikėtina, sulauks pritarimo. Kviečiu užsisakyti mano veiklos naujienlaiškį ir sekti su šia tema susijusias naujienas www.rope.lt bei mano Facebook puslapyje.
Užsk. Nr. BR-32
