Bronis Ropė. Kad klestėtų ne tik prekybos centrai

Kas šventiniu laikotarpiu pirkote iš smulkiųjų verslininkų? Pasirinkimo turėjome apsčiai. Internetinė erdvė mirgėjo masinės prekybos pasiūlymais, taip pat visomis išgalėmis bandė savo dalį atsiimti ir smulkieji. Kai kurie galbūt su savo prekėmis ar paslaugomis į „virtualius vandenis“ išplaukė pirmą kartą…

Paprastai perkant internetu rankų darbo gaminį, gamintoji kartu su pirkiniu atsiunčia ir dovanėlę. Perki mezginį – kartu gauni, pvz., lietuviško vaško rankų darbo žvakelę. Perki ekologiškų, vietinių ūkininkų spaustų sulčių – prie užsakymo gamintojai prideda dovanų ekologiškų džiovintų uogų iš savo ūkio. Perki rankų darbo suvenyrų – kartu gauni pačios gamintojos surinktų ir išdžiovintų vaistažolių puokštelę. Ir tai tik keli pavyzdžiai iš mano asmeninės patirties, o kiek dar jų girdėjau iš kitų…

Taip. Tokie šilti, dėmesingi ir darbštūs yra mūsų vietiniai smulkieji gamintojai, verslininkai, ūkininkai. Deja, ne visiems jiems taip pat šilta ir malonu verslauti, kaip kad mums, perkantiems, gera gauti jų produkciją. Karantino apribojimai skaudžiausiai kerta ypač tiems, kurie neturi sukaupę „atsparumo“ kapitalo, kad galėtų išlaukti geresnių laikų, tiems, kurių prekybos ar paslaugų niekaip negalima perkelti į virtualią erdvę. Dalis tiesiog neturi reikiamų įgūdžių ir pakankamai resursų išvystyti internetinę prekybą. Nėra mugių, nėra gyvų užsiėmimų, nėra viešo maitinimo, nėra turgaus, nėra turizmo, kultūros, meno, nėra grožio ir sveikatingumo paslaugų… Yra masinė prekyba, iš kurios šiuo metu dar labiau pelnosi oligopoliniai prekybininkai.

Ar šiandien reikia tų pačių apribojimų verslui kaip pavasarį?

Natūralu, kad kovo mėnesį, kai pirmą kartą dauguma iš mūsų išgirdome žodį pandemija, praktiškai visame pasaulyje buvo griebiamasi griežtų ribojimų. Tuomet dar mažai žinojome apie COVID-19 virusą, apie jo gydymą. O taip pat – vienas iš didžiausių skirtumų – sveikatos apsaugos sistema nebuvo prisitaikiusi prie staiga ištikusių naujų aplinkybių. Pasaulis neturėjo nei tokių kiekių reikalingų priemonių, įrangos, nei žinių, kaip padėti užsikrėtusiems žmonėms. Neturėjome nė žinių apie tai, kaip užkratas plinta. Todėl griežti ribojimai tuo metu atrodė vienintelė ir pateisinama priežastis, bandant apsaugoti žmonių sveikatą, išsaugoti gyvybes ir išlaikyti bent ekstremaliu režimu funkcionuojančią sveikatos apsaugos sistemą. Tiesą sakant, nebuvo iš karto aišku, ar pavasarį taikyti apribojimai išties proporcingi situacijai. Tačiau neturint patirties į tokį klausimą niekas negalėjo atsakyti.

Šiandien pasaulyje situacija visiškai kitokia. Antroji koronaviruso banga buvo pasitinkama palaipsniui griežtinant apribojimus verslui. ES šalių sveikatos apsaugos sistemos jau buvo pasiruošusios priimti tam tikrus srautus COVID-19 sergančių pacientų. Tad valstybės, daug vilčių dėdamos į visuomenių sąmoningumą, šį kartą ne tik rūpinosi išlikimu iš principo, bet ir ieškojo kompromisų tarp sveikatos apsaugos sistemų apkrovos ir galimybių išlaikyti žmonių darbo vietas, gyventojų užimtumą, kiek įmanoma palaikyti kuo stabilesnes šalių ekonomikas, kad beveik prieš metus mus ištikusi krizė stipriai negilėtų.

Ne visur ES diskriminuojamas smulkus ir vidutinis verslas ar atskiri verslo sektoriai

Prieš Kalėdas daugelis valstybių apribojimus sugriežtino. Daug kur liko dirbti tik būtiniausiais produktais prekiaujančios prekybos vietos. Skirtingai nei Lietuvoje, nemažai valstybių šiuo laikotarpiu griežtai apibrėžė prekybos centruose leidžiamų prekiauti prekių sąrašą, vadovaujantis Europos Komisijos išleistais teisės aktais. Tad prekyba apsiribojo maisto produktais, higienos, pirmojo būtinumo namų apyvokos prekėmis, vaistais ir pan. Prekybos centruose nebuvo galima prekiauti drabužiais, suvenyrais ir kitomis ne pirmo būtinumo prekėmis. Toks sprendimas priimtas ir dėl pirkėjų srautų mažinimo, ir siekiant išvengti nesąžiningos verslo praktikos, kad prekybos centrai nesipelnytų kitų prekybos vietų, kurioms šiuo metu taikomi apribojimai, sąskaita.

Kai kuriose ES šalyse leista prekiauti maistu, namų apyvokos prekėmis nediskriminuojant smulkaus ir vidutinio verslo. Pvz., Estijoje sąrašo, kokių grupių prekėmis leidžiama (ar draudžiama) prekiauti, apskritai nėra, išskyrus tam tikrus apribojimus alkoholio prekybai. Visiems taikomi griežti sanitariniai reikalavimai, galimų priimti klientų skaičiaus ribojimai. Tačiau prekyba neuždrausta, taip bandant išsaugoti kiek įmanoma daugiau verslo sektorių. Ir tai savaime suprantama, nes 24 mln. mažų ir vidutinių įmonių sudaro ES valstybių narių ekonomikos pagrindą. Iki pandemijos jose buvo sukuriama daugiau kaip pusė ES bendrojo vidaus produkto (BVP), o jose dirbo apie 100 mln. darbuotojų.

Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos padėti smulkiam ir vidutiniam verslui

Atėjo laikas koreguoti strategijas, kol dar ne vėlu. Ypač turint omenyje, kad jau pradėta europiečiams tiekti vakciną. Siekiant padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms įveikti COVID-19 sukeltą krizę, 2020 m. gruodį Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją, kuria Europos Parlamento nariai ragina švelninti šioms įmonėms taikomus reikalavimus ir remti jų atsparumą. Rezoliucijoje pabrėžiama būtinybė atnaujinti Europos Komisijos „Tvarios ir skaitmeninės Europos mažų ir vidutinių įmonių strategiją“, kuri buvo paskelbta 2020 m. kovo 10 d., t. y. – viena diena ankščiau nei Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemijos pavojų.

COVID-19 krizė labiausiai paveikė turizmo, apgyvendinimo paslaugų, kultūros, kūrybos pramonės, transporto, prekybos mugių ir renginių sektorius, kurių didelę dalį sudaro mažos ir vidutinės įmonės.

Siūlome mažinti biurokratinę naštą ir diegti inovacijas smulkiam ir vidutiniam verslui

Per didelė administracinė ir reguliavimo našta varžo smulkaus ir vidutinio verslo galimybes klestėti, nes jos neturi reikiamų išteklių, kad galėtų laikytis sudėtingų biurokratinių reikalavimų. Tyrimai rodo, kad pernelyg didelė administracinė našta daro neigiamą įtaką būtent smulkaus ir vidutinio verslo augimo potencialui. Mažų ir vidutinių įmonių, ypač labai mažų, palyginti su didesnėmis įmonėmis, išlikimas po COVID-19 pandemijos priklausys nuo spartaus sprendimų priėmimo, tinkamo finansavimo ir greito likvidumo užtikrinimo, t. y. finansinių išteklių prieinamumo.

Daugelis mažų ir vidutinių įmonių, įskaitant labai mažas įmones ir startuolius, negali pasinaudoti ES finansavimu, viena vertus dėl to, kad jiems trūksta informacijos apie esamas galimybes, kita vertus – dėl lėtų ir pernelyg sudėtingų procedūrų, dėl tinkamumo kriterijų. Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pašalinti tokias kliūtis supaprastinant procedūras.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, mažoms ir vidutinėms įmonėms būtina padėti įdiegti ir taikyti elektroninės prekybos sprendimus. Iki šiol tik 17 proc. smulkaus ir vidutinio verslo sėkmingai integravo skaitmenines technologijas į savo veiklą, tad joms yra reikalingos inovacijų galimybės bei didesnė sąveika su ES finansuojamomis programomis.

Lietuvoje ribojimai smulkiam verslui – netikėtai drastiški

Visoje ES antroji COVID-19 banga buvo pasitinkama derinant šias tarpusavyje susijusias valstybių sritis: visuomenės sveikatos saugumas, sveikatos apsaugos pajėgumai ir –  ekonomikos aktyvumas. Visada pasisakiau už pagrįstas ir efektyvias priemones COVID-19 plitimo valdymui. Taip pat priminsiu, kad naująją Lietuvos vyriausybę  suformavusios partijos iki rinkimų kritikavo kaip perteklinius visus anksčiau buvusius ribojimus, stabdant COVID-19. Žiniasklaida mirgėjo jų kaltinimais tuometinei vyriausybei įgaliojimų peržengimu, suvaržant žmogaus teises, varžant verslą. Maža to, prieš pat rinkimus vienos iš dabartinių valdančiųjų partijų atstovų lūpomis buvo agituojama už laisvę sostinėje dirbti naktiniams klubams be valandų ribojimo. Socialiniai tinklai mirgėjo kovos prieš neva „policinę valstybę“ retorika, prieš neva perteklinius ribojimus. Tuometinė opozicija (dabar jau valdantieji) prieš rinkimus pasistengė, kad kuo daugiau gyventojų būtų nepatenkinti ribojimais, kuriais buvo stengiamasi apsaugoti visų mūsų sveikatą, kartu derinant visuomenės sveikatos ir ekonomikos gyvybingumo, žmonių užimtumo interesus.

Šiandien už valstybės „vairo“ atsidūrusios panikos dėl ribojimų skleidėjos nustebino ir savo rinkėjus, ir oponentus. Naujosios valdžios sprendimais jau daugiau nei mėnuo gyvename su griežtesniais nei pavasarinio karantino ribojimais, be jokio lankstumo, su maksimaliu judėjimo laisvės suvaržymu, kai tie patys aktyviausiai balsavę sostinės gyventojai nebegali išvažiuoti iš miesto su šeima pasivaikščioti į mišką, kai visi Vilniaus vaikai dirbtinai priversti šviežio oro ieškoti ant vieno iš nedaugelio Vingio parko kalniukų.

Vyriausybė nedelsiant turi sudaryti sąlygas bent daliai smulkaus ir vidutinio verslo saugiai dirbti

Jau ir taip ištisus dešimtmečius privilegijuoti didieji prekybos centrai tikriausiai muša pardavimų rekordus, tuo tarpu nuo praėjusių metų gruodžio vidurio uždarytas smulkus ir vidutinis verslas negauna nieko, jokių sprendimų, jokios ateities vizijos, jokios pagalbos, jokio žinojimo.

Tam tikri efektyvūs jau patikrinti ir pasiteisinę ribojimai, sanitariniai ir kiti saugos reikalavimai tikrai yra gyvybiškai būtini, tačiau naujos valdžios sprendimai reikšmingai apsunkina smulkiųjų verslininkų veiklą, palyginti su didžiųjų prekybos tinklų veikla. Didiesiems ir toliau leidžiama prekiauti ne tik būtiniausiomis prekėmis, o analogiškas prekes parduodančių smulkiųjų verslininkų veikla yra apribota. Tad, netekę galimybės pirkti iš smulkiųjų prekybininkų, žmonės, skirtingai nei pavasary, kuomet ištikus visiškai naujam ekstremaliam reiškiniui pati visuomenė elgėsi daug atsargiau, dabar vis tiek renkasi eiti į didžiuosius prekybos centrus. Tai didina prekybos centruose besilankančių žmonių koncentraciją, taip pat ir prekybcentrių pelnus smulkiųjų ir vidutinių sąskaita.

Dabartinės Seimo opozicijos, t. y. „valstiečių“ frakcijos iniciatyva šiaip ne taip Seime pavyko priimti rezoliuciją, kuria bandoma išgelbėti bent dalį smulkiojo ir vidutinio verslo, atkurti šiokį tokį balansą tarp smulkaus verslo ir mega prekybininkų. Naujoji vyriausybė raginama išnagrinėti kitų šalių gerąją patirtį, ekspertų, verslo asociacijų ir profesinių sąjungų pozicijas, jau pasiteisinusius Lietuvoje sprendimus ir pagaliau leisti saugumo reikalavimus užtikrinančią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas.

Naujiesiems valdantiesiems, naujajai vyriausybei linkiu mažiau pataikauti stambių oligopolijų interesams ir prisiminti, kokią dalį valstybės ekonomikoje užima smulkus ir vidutinis verslas. Ši smulkų ir vidutinį verslą ginanti Seimo rezoliucija puikiai atspindi Europos Parlamento poziciją ir raginimus visų ES šalių vyriausybėms. Tad, nelaukdami Europos Komisijos signalo, darykit sprendimus, kurių laukia šimtai tūkstančių žmonių.

Užsk. Nr. BR-20