Bronis Ropė. Kai Europa juda į priekį, mes žengiame atgal

Ką jau ką, o laisvę bet kam ir bet kada pakelti taurelę dabartinė valdžia tikrai gina atkakliai. Vyriausybė pritarė valdančiųjų siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais būtų numatytas alkoholio reklamos ir pardavimo liberalizavimas. Šiais siūlomais pakeitimais ignoruojami mokslo įrodymai, šios srities ekspertų bei visuomenės sveikatos interesą ginančių nevyriausybinių organizacijų nuomonė.

Alkoholio kontrolės švelninimo šalininkai nusitaikė į minimalaus legalaus alkoholio vartojimo amžiaus ribojimą, pardavimo laiko trumpinimą ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Ribojimus atšaukti siūloma nesulaukus Lietuvoje vykdomų pasaulyje unikalių tarptautinių tyrimų rezultatų, kurie vykdomi bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkais. Tyrimais siekiama išsamiai įvertinti būtent 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą.

Ar atšaukti ribojimus reikalauja visuomenė? Visuomenės nuomonės apklausos rodo visai ką kita. Taip pat neteko girdėti, kad dėl to būtų rengiamos peticijos, renkami parašai, organizuojami mitingai prie Seimo ar kas nors panašaus… Priešingai, gaunu daug atsiliepimų, kad mažesnis alkoholio prieinamumas veikia teigiamai, kad priimti sprendimai visuomenėje atskleidė galimybę į alkoholio vartojimo įpročius pažvelgti kitaip. Jau nieko nebestebina blaivios šventės ar atskirų žmonių sprendimas minėti progas su nealkoholinio gėrimo taure.

Alkoholio prekybos liberalizavimo šalininkai viešai bando kritikuoti Lietuvoje taikomas alkoholio kontrolės priemones kaip „nepasiteisinusias“, „nereikšmingas“ ar „neveiksmingas” be jokio pagrindo, be jokių argumentų. Jie stumia savo pataisas, nepaisydami duomenų, kad ribojimai duoda prognozuotą rezultatą – aiškiai mažėja alkoholio sukelta žala žmonių sveikatai.

Jau keletą metų Lietuva nuosekliai taikė tris mokslu pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias PSO rekomenduojamas alkoholio kontrolės politikos priemones: alkoholinių gėrimų akcizų didinimą, fizinio prieinamumo mažinimą ir alkoholio reklamos draudimą. Per šį laikotarpį, PSO duomenimis, Lietuvoje pastebimai sumažėjo bendras alkoholio vartojimas, virš 30 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių atvejų ir apie 10 proc. priklausomybės alkoholiui atvejų, taip pat aiškiai mažėja apsinuodijimų alkoholiu, kepenų bei kasos ligų dėl alkoholio atvejų ir pan.

Nevyriausybinių organizacijų pateiktais duomenimis, reikšmingai mažėja alkoholio vartojimas paauglių amžiuje. Lietuva patenka į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką. Nepaisant jau pasiekto progreso, alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos problema vis dar lieka labai gili, alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimas būtų vienas iš neišmintingiausių šios Vyriausybės sprendimų. Lietuvos žmonių sveikatos labui būtina ne liberalizuoti, o užtikrinti apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą.

Lieka neaišku, kieno interesus gina dabartiniai valdantieji. Panašu, kad svaigalų pramonės balsas šioje Vyriausybėje girdimas aiškiau nei visuomenės, ekspertų bei mokslininkų. Žinoma, bet kokią alkoholio verslo įtaką valdantieji, kaip visada, neigia.

Lietuvos valdžia pasirengusi žengti didžiulį žingsnį atgal, kai tuo tarpu Europos Sąjunga žengia toli į priekį. Visa tai vyksta tuo pat metu, kai Europa visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – sveikatos. Europos politikai atsispyrė alkoholio pramonės lobizmui ir imasi Europos mastu sekti pavyzdžiu, kurį parodė Lietuva, kai priėmė drąsius sprendimus visuomenės sveikatos labui ir didele apimtimi sistemiškai pritaikė PSO  rekomendacijas dėl alkoholio prekybos ribojimų.

Neabejoju, kad Europos Sąjungos institucijose dažnai aptarinėtas ir girtas Lietuvos pavyzdys pastūmėjo šiuos klausimus kelti ir europiniu mastu. Metų pradžioje Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Tai pagrindinis šios Komisijos pasirinktas sveikatos srities prioritetas. Planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Dėl šio dokumento organizavau viešąsias konsultacijas, kurių metu Lietuvos medikai, mokslininkai, pacientų ir kitos organizacijos pateikė pasiūlymus, kurių pagrindu registravau pataisas Europos Parlamente.

Metus laiko trukusių derybų rezultate turime Europos kovos su vėžiu plano projektą, kuriame pripažįstama, kad alkoholis yra kancerogeninė medžiaga, bei pažymima, jog Europoje 10 proc. visų vyrų ir 3 proc. visų moterų susirgimo vėžiu atvejų yra susiję su alkoholio vartojimu, taip pat pripažįstama, kad vėžio prevencijos srityje nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio, ir pabrėžiama, kad į tai reikia atsižvelgti, rengiant ir įgyvendinant vėžio prevencijos politiką.

Taip pat palankiai vertinamas tikslas sumažinti alkoholio vartojimą. Dabartiniame dokumento projekte valstybės narės raginamos skatinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, įskaitant Europos strategiją dėl nulinio alkoholio vartojimo nepilnamečiams. Pažymima ir galimybė pateikti pasiūlymus dėl amžiaus apribojimų alkoholio vartojimui. Pritariama tam, kad vartotojams būtų teikiama geresnė informacija, gerinant alkoholinių gėrimų ženklinimą, įtraukiant įspėjimo apie grėsmę sveikatai etiketes ir įvedant privalomą sudedamųjų dalių sąrašo pateikimą.

Svarbu ir tai, jog dokumente raginama uždrausti alkoholio reklamą sporto renginiuose. Pažymima, kad svarbu apsaugoti nepilnamečius nuo komercinių pranešimų apie alkoholio vartojimą, nuo prekių rodymo ir alkoholio prekės ženklų rėmimo, įskaitant skaitmeninę aplinką, nes reklama neturi būti skatinamas alkoholio vartojimas. Pritariama galimybei padidinti alkoholinių gėrimų mokesčius.

Nežinau, kam susipažinus su šiais Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymais dar gali kilti abejonių dėl alkoholio reklamos ir pardavimo kontrolės krypties? Ar nors kiek sąžinės ir bent menkiausią politinį išprusimą turintys politikai gali sau leisti atšaukinėti jau egzistuojantį pažangų reguliavimą?  Juk ribojimų atšaukimas būtų nedovanotinas Lietuvos žingsnis atgal po to, kai buvome vieni pirmųjų, padarę tikrai efektyvius sprendimus, parodę pavyzdį, kuriuo dabar pasiruošusi judėti visa Europa.

Užsk. Nr. BR-31