Bronis Ropė. Karas Ukrainoje kerta per pasaulio maisto grandines
Prarandame žemės ūkio stabilumą, Europos tiekimo grandinės sutrikdytos. Trąšų, pašarų tiekimas chaotiškas ir neužtikrina poreikių, kylančios energijos ir kuro kainos destabilizuoja žemės ūkio produkcijos gamybą ir perdirbimą, iškilo rimta grėsmė dėl didelio grūdų trūkumo.
ES tiesioginių išmokų žemdirbiams netolygumas dar labiau iškraipo konkurencines sąlygas. Tai yra labai stiprus signalas, kad laikas iš esmės susirūpinti ES ir atskirų valstybių galimybėmis savarankiškai apsirūpinti maistu.
Ukraina yra vienas didžiausių žemės ūkio priemonių ir produkcijos tiekėjų ES, taip pat pasaulyje. Protu nesuvokiamais barbariškais išpuoliais Rusija naikina Ukrainą, jos žmones, o taip pat kerta per viso pasaulio maisto grandines. Turime padaryti viską, kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų Ukrainos, o tuo pačiu ir Vakarų demokratijos bei solidarumo pergale.
Prasideda sėja. ES svarstomos pagalbos priemonės Ukrainos žemės ūkio sektoriui, kurios padėtų dalinai stabilizuoti ir tiekimą į ES. Būtina imtis itin skubių ir strategiškai išmintingų sprendimų, kad suvaldytume krizę ES maisto sektoriuje, kuri pirmiausia reiškiasi maisto produktų kainų kilimu, o vėliau galimai ir kai kurių produktų trūkumu.
Lietuvos žemdirbiai gauna labai prieštaringus signalus. Visas pasaulis kalba apie ištikusią maisto krizę. Tuo tarpu mūsų Žemės ūkio ministerija siūlo nesivaikyti didžiulių derlių, nes grūdų kainos geros. Tuo tarpu žemdirbiai norėtų, kad būtų atsisakyta gamybą ribojančių reikalavimų ir grūdai augtų kiekviename derlingos žemės lopinėlyje.
Europos Komisija padėtį vertina itin rimtai ir siūlo skubias pagalbos priemones:
– Europos žemės ūkiui iš ES krizių rezervo skirti 500 mln Eur, taip pat šią paramą siūloma padidinti iki 1,5 mlrd Eur, prisidedant valstybėms narėms;
– laikiną išimtį – leisti žemės ūkio gamybai naudoti iš gamybos patrauktus žemės ūkio plotus. Kitaip tariant – apsėti;
– teikti valstybės pagalbą žemės ūkio sektoriui dėl karo krizės.
Žemdirbiams turi būti kuo greičiau pateikta informacija apie realų poreikį maisto produktų gamybai ir apie produkcijos supirkimo sąlygas, apie numatomas kompensacijas, kad būtų aišku, ar tos užaugintos produkcijos reikės ir ar galima prognozuoti žemdirbių pajamas. Kitą savaitę Europos Komisija pateiks komunikatą apie pagalbą žemės ūkio sektoriui.
Lietuvos Vyriausybė turėtų labai rimtai persvarstyti savo poziciją dėl Lietuvos žemės ūkio, nes raginimas šiuo metu mažinti žemės ūkio gamybos apimtis yra, švelniai tariant, neadekvatus situacijai. Tuo pačiu sekdama ES diskusijas, Vyriausybė turi numatyti ir aiškius pagalbos mechanizmus bei finansines priemones.
Užsk. Nr. BR-43