22 vasario, 2022

Bronis Ropė. Padėkime tašką „pigių“ Putino dujų istorijoje – nebemaitinkime jo režimo

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.

Vien dėl to, kad nekenčiate konservatorių – nebūtina mylėti Putino! Kaip ir nekenčiant Putino, nebūtina mylėti konservatorių. „Rusai puola“ retorikoje didžiausia neteisybė yra nuostata prieš pačią tautą – rusofobija. Ir ši nuostata tikrai yra žalinga. Tuo tarpu kovoti mes turime ne prieš rusus, o prieš diktatūrą, autoritarinį režimą, prieš propagandos mašiną, verčiančią mus klaidžioti tarp netikrų istorijų, stabdančią mūsų visuomenės tiek mentalinę, tiek technologinę pažangą. 

Nieko keisto, kad mano kartos žmonėms išsprūsta sovietinės nostalgijos posakių, prisiminus nemokamą vandenį ar nemokamą benziną. Nieko keisto, kad mes dar kartais įtariai žiūrime į „importines“ idėjas iš Vakarų, pavyzdžiui, į Europos žaliojo kurso siekius. Man vis dar tenka sutikti tautiečių, kurie yra pasirengę draugauti su diktatoriais vardan „pigesnių“ dujų ar net „pigios“ brangia katastrofa tiksinčios Astravo atominės elektrinės energijos. Bet nepamirškime, kad diktatoriai tais, rodos, visai nekaltais mūsų norais sumaniai naudojasi.

Tad, nepaisant išskaičiavimo, prisiimkime atsakomybę prieš savo vaikus, prieš savo anūkus. Aš noriu, kad mano vaikai ir vaikaičiai gyventų pasaulyje, kuriame nėra jokios autoritarizmo formos. Kuriame nėra karo grėsmės. Todėl nebemaitinkime šių baisių režimų jokiais pateisinimais! Jokiais! 

Kol kas mes juos maitiname ne tik saviapgaule „nieks mūsų nepuola“, „nesipykim su kaimynais“, bet ir milijardais eurų kasmet šeriame Putino režimą. Taip! Tokiomis sumomis jį maitina Europa! Nepaisant Putino viražų, 2020 m. Europos Sąjungos šalys iš Rusijos importavo prekių ir paslaugų už beveik 108 milijardus eurų. Tapome dar labiau priklausomi nuo Rusijos energijos šaltinių. Gėda klausytis tų kelių euroskeptiškų europarlamentarų, kurie apie Putiną kalba kaip apie nukentėjusią nuo Vakarų pusę. Bet dar labiau gėda girdėti aukštus Europos pareigūnus ir politikus, kurie pasirašinėja vieną po kitos Putiną smerkiančias rezoliucijas, o kita ranka gamtines dujas ir branduolinį kurą ramiai įtraukinėja į tvarių investicijų sąrašus taksonomijos dokumentuose.

Tie patys politikai iškilmingai karpo atidarymo juosteles Rusijos dujotiekio į Europą „Nord Stream 2“ projekte, vengia reikšmingai didinti atsinaujinančios energetikos vystymo įsipareigojimus, „snūduriuoja“ ant dujų „adatos“ ir iš šitos priklausomybės krauna milijardus Putinui bei jo tankams. Šitaip mes išduodame savo vaikus. Taip mes juos klaidiname ir perduodame veidmainystės tradicijas. Aš noriu, kad visa tai baigtųsi. Kad ir kaip šitas pokytis mums dabar atrodo sudėtingai.

Jau antrą kadenciją Europos Parlamente dedu visas pastangas, kad Lietuva ir visa Europa pasirinktų energetinę nepriklausomybę. Nepaisant įvairių Putiną ir jo režimą smerkiančių rezoliucijų, realiai energijos resursų srities transformacija kol kas neįgavo reikiamo pagreičio. Europos Sąjunga yra priklausoma nuo Rusijos resursų, o Rusija – nuo Europos Sąjungos pinigų. Akivaizdu, kad Rusija naudoja prekybą energetiniais resursais kaip įrankį daryti spaudimą atskiroms šalims, o kartu per jų balsus ir visai Europos Sąjungai.

Neabejotinai, raktas į mūsų energetinį saugumą glūdi visos Europos Sąjungos solidarume šiuo klausimu. Todėl Putinas labai suinteresuotas kišti pagalius į Europos žaliojo kurso ratus. Ilguoju laikotarpiu žaliųjų siūlomi sprendimai iš esmės ir galutinai išspręs energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemą, o tai yra nepaprastai stiprus svertas geopolitinėje situacijoje. Jei tik Europa iš tiesų tam pasiryš. O juk ir neturime kito pasirinkimo – klimato pokyčių nesulaikysime jokiais ginklais, rezoliucijomis ar diplomatiškomis derybomis.

Dabartinis Europos Sąjungos investicijų į vietinės energijos šaltinius ir į pastatų bei šilumos ūkių renovaciją mastas kompromituoja Europą dėl neutralumo klimato atžvilgiu tikslų bei išlaiko stabilią priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiandieniniame kontekste tuščias ir apsimestinis yra rūpinimasis Europos valstybių saugumu ir geopolitine padėtimi, jeigu mes ir toliau išlaikysime „bambagyslę“ prie iškastinio rusiško kuro ir leisimės manipuliuojami per kuro kainas. 

Virš 60 proc. energijos išteklių Europa importuoja, daugiausia iš Rusijos. Šiuo metu kasmet renovuojama tik 1 proc. (!) viso Europos Sąjungos pastatų ūkio! Pastatų sektoriui tenka 40 proc. Europoje suvartojamos energijos, tad šita rinka Putinui naudinga kaip niekas kitas. Todėl tiek daug girdime gyventojams brukamų abejonių apie neapsimokančią renovaciją, apie galimai prastą atlikimo kokybę, apie tai, kad geriau griauti senus ir statyti naujus daugiabučius namus. Šitas kalbas girdžiu jau 20 metų, ir kiek gi tų senų namų buvo nugriauta ir perstatyta? O kiek tų namų gyventojai dabar moka už šildymą? Kitaip sakant – Putinui už dujas?

Prieš šešerius metus Europos Parlamente kartu su kolegomis iš Žaliųjų/ELA frakcijos organizavau konferenciją, skirtą pristatyti Rusijos keliamas energetinio saugumo grėsmes Europos Sąjungai. Konferencijos metu buvo pristatyta nepriklausomo politinių tyrimų instituto „Policy Solutions“ atlikta studija, kurioje buvo pateikta informacija apie Rusijos investicijas Europos energetinėje rinkoje bei jų įtaką Centrinės ir Rytų Europos šalių energetikos ateičiai. Jau seniai buvo aišku, kad Putinas savo galią Europoje plečia per komercinius projektus. 

Kaip teisingai pastebėjo garsi amerikiečių apžvalgininkė Anne Applebaum, sutikusi pakomentuoti Lietuvos žiniasklaidai, Vakarų šalių politiniai lyderiai vis pagalvoja, kodėl gi negalėtume tapti draugais su Rusija, vystyti naudingus komercinius santykius. Su tokiu mąstymu visus šiuos metus Europa taip ir nesugebėjo suvokti, kad prekyba energetiniais resursais su Putinu nėra vien tik komerciniai santykiai – tai diktatoriaus investicijos į „pavadėlį“ Vakarams.

Dažnai girdžiu iš mūsų žmonių netikėjimą Putino kariniais ketinimais, pasakymą „puolė puolė, neužpuolė“. Na, nepaisant to, kad Lietuvos žiniasklaida apie tai nerašė kasdien, Ukrainoje tam tikru mastu karas kasdien vyksta jau nuo 2014 m. Man asmeniškai visai nesinori spėlioti, bus karas ar nebus. Visa širdimi norėčiau, kad spėlioti nebetektų mūsų vaikams, anūkams. Tikriausiai nėra didesnio bendruomeninio nesaugumo, kaip gyventi karo nuojautoje. 

Konservatorių ideologija man yra nepriimtina. Beje, Putinas pagal politines pažiūras taip pat yra konservatorius. Tačiau jo pasirinktas autoritarinis režimas yra pavojingesnis už bet kokias politines ideologijas ir mažiausiai norėčiau, kad šis režimas turėtų pakankamai galios išlikti ir po Putino. Todėl jau dabar kviečiu padėti tašką tų Putino „pigių“, kad ir nemokamų, dujų istorijoje. Nustokime pardavinėti savo vaikų ateities saugumą. Mes turime tam visas galimybes ir esame už tai atsakingi. Europos žaliasis kursas turi trūkumų, turi neatsakytų klausimų, neapibrėžtumų. Tačiau iš principo jo vertybinė kryptis yra vienintelis teisingas mūsų pasirinkimas.

Užsk. Nr. BR-39

 


21 gruodžio, 2024

Italijos duomenų apsaugos institucija penktadienį pranešė, kad skyrė bendrovei „OpenAI“ 15 mln. eurų baudą už tai, kad jos sukurta dirbtinio […]

21 gruodžio, 2024

Praėjus beveik trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kaimyninėje Lenkijoje gyvena daugiau kaip 1,5 mln. Ukrainos piliečių. Apie […]

20 gruodžio, 2024

Kyjive penktadienį viešintis premjeras Gintautas Paluckas susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu bei Aukščiausiosios […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

Danija parengė dar vieną daugiau kaip 100 mln. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą / EPA-ELTA nuotr.
20 gruodžio, 2024

Danija skyrė 2,1 mlrd. kronų (daugiau nei 281 mln. eurų) sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pranešė Danijos gynybos ministerija, kurios informaciją […]

Aukcione už 5 mln. dolerių parduota 1 500 metų senumo akmeninė lenta su Dešimčia Dievo įsakymų / EPA-ELTA nuotr.
20 gruodžio, 2024

Maždaug 1 500 metų senumo akmeninė lenta su Dešimčia Dievo įsakymų aukcione Niujorke parduota už 5,04 mln. dolerių (4,81 mln. eurų). […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

20 gruodžio, 2024

Metai eina į pabaigą ir man asmeniškai vienas didžiausių 2024-ųjų pasiekimų – prasidėjusios naujos mokyklos ir darželio statybos Sendvaryje, Trušeliuose. […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

EK vadovė U. von der Leyen perrinkta antrajai kadencijai / EPA-ELTA nuotr.
18 gruodžio, 2024

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen antradienį pasakė, kad Briuselis ketina intensyviau palaikyti „tiesioginius santykius“ su Basharą al-Assadą nuvertusiais […]

18 gruodžio, 2024

Pirmadienį Ženevoje paskelbtais Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, migrantai vaidina vis svarbesnį vaidmenį dideles pajamas gaunančiose darbo rinkose. Šiaurės, Pietų […]

Vokietijos kancleris Bundestage pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, bus rengiami pirmalaikiai rinkimai / EPA-ELTA nuotr.
18 gruodžio, 2024

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo savo mažumos vyriausybe, taip atverdamas kelią pirmalaikiams rinkimams kitų metų vasario […]