Bronis Ropė. Toje pačioje visuomenėje vaikai gali atsidurti labai skirtingose padėtyse
Kokias asociacijas Jums sukelia žodis „vaikai“? Džiaugsmas, ateitis, viltis, rūpestis, meilė, laukimas, ilgesys? Liūdesys, nerimas, baimė, skausmas, bejėgiškumas? Neteisybė, trūkumas, vargas, skurdas? Birželio 1-ąją minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną, kalbame apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Skirtingos visuomenės pasaulyje susiduria ir su skirtingomis vaikų padėties situacijomis, problemomis. Toje pačioje visuomenėje vaikai taip pat gali atsidurti labai skirtingose padėtyse.
Lietuvoje vaikų skurdas ir socialinė atskirtis yra vienas iš skaudžiausių reiškinių, ypač kaime, atokesniuose regionuose. Vaikų skurdas turi neigiamą poveikį vaiko raidai, yra glaudžiai susijęs ir su menkaverte mityba bei prastesne sveikata. Buvusios Lietuvos vyriausybės įvestos paramos šeimai priemonės skurdo ir atskirties procesus Lietuvoje labai stipriai pristabdė. Įvesti universalūs „vaiko pinigai“, kurie kiekvienais metais augo, įvestas nemokamas maitinimas visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, skirtos subsidijos šeimoms būstui regionuose įsigyti, sukurta „šeimos kortelė“, padidintas įvairių švietimo, socialinių, psichologinių paslaugų prieinamumas, pritaikytos kitos mokestinės bei socialinės paramos priemonės šeimos pajamoms didinti. Lietuva dėl šių priemonių ES institucijų koridoriuose sulaukė daug pagyrų, jos vertinamos kaip efektyvios ir sveikintinos. Tačiau norint užtikrintai pakilti iš didžiausią vaikų skurdą patiriančių ES valstybių gretų, turime tęsti šių valstybės priemonių veikimą ir toliau jas reikšmingai plėsti.
Deja, didžiulį nerimą dėl švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės tolygumo kiekvienam Lietuvos vaikui kelia dabartinė ruošiama švietimo įstaigų pertvarka. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymai įvardinami kaip priemonės pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas, tačiau po Lietuvos savivaldybių asociacijos įvertinimo paaiškėjo, kad faktiškai jie gali sukelti visiškai priešingus dalykus: mokyklų uždarymą, atskirties tarp regionų didinimą ir apribotą švietimo prieinamumą Lietuvos vaikams. Kartu su švietimo kokybės gerinimu turi būti siekiama ir vienodų galimybių, socialinės sanglaudos tiek tarp Europos Sąjungos valstybių, tiek valstybių narių viduje. Švietimas yra svarbus socialinės nelygybės mažinimui ir, manau, tai yra svarbesnis švietimo sistemos tikslas nei prisitaikymas prie rinkos.
Taip pat būtina kelti vaiko teisių klausimą dabartinės valdžios ketinimų kontekste, kai planuojama dekriminalizuoti prekybą narkotikais, liberalizuoti alkoholio pardavimo taisykles, panaikinti buvusios vyriausybės įvestą svaigalų reklamos draudimą bei rūkymo balkonuose apribojimą. Visi vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo narkotinių medžiagų, rūkalų bei alkoholio, o buvusios vyriausybės ambicingos priemonės, kurios yra aptarinėjamos kaip pavyzdinės ir darančios įtaką Europos Sąjungos institucijose, kaip tik ir pasitarnavo šiam tikslui.
Europos Sąjunga skatina vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygių galimybių užtikrinimą. 2019 m. beveik 18 mln. (22,2 proc.) vaikų ES grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. ES skatina valstybes nares vaikams, kuriems reikia pagalbos, suteikti nemokamas galimybes gauti ikimokyklinį, mokyklinį ugdymą, maitinimą bent vieną kartą sveiku maistu kiekvieną mokslo dieną ir sveikatos priežiūrą.
ES finansavimą šių veiksmų rėmimui galima gauti iš „Europos socialinio fondo +“ (EFS+), iš kurio finansuojami projektai, kuriais skatinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu ir investuojama į žmones, taip pat iš Europos regioninės plėtros fondo, „InvestEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.
Aš asmeniškai Europos Parlamente dedu pastangas, kad mažėtų atskirtis Lietuvos regionuose, kad didėtų žmonių pajamos, o kartu ir vaikų gerovė, kaimuose bei mažesniuose miesteliuose. Čia vis dar turime didžiulę atskirtį lyginant su Sostinės regionu.
Kiekvieną iš mūsų kviečiu pagalvoti, kaip mes asmeniniu, bendruomeniniu, visuomeniniu, instituciniu, nacionaliniu lygmenimis galime prisidėti, kad būtų kuo tolygiau įgyvendintos vaikų teisės išnaudoti visą savo potencialą nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, nepatirti smurto, patyčių, išnaudojimo, turėti saugią, aprūpintą vaikystę. Raginu domėtis šia tema, įtraukti ją į bendruomenių diskusijas, net jei mūsų artimoje aplinkoje vaikai nepatiria nepritekliaus ar kitokios atskirties – kelkime klausimus, galbūt mūsų bendruomenėje yra vaikų, kuriems reikalinga pagalba? Kviečiu sekti vietos bei nacionalinės valdžios planus, kiek įmanoma aktyviau dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaikų gerove, viešųjų paslaugų prieinamumu ir kt.
Užsk. Nr. BR-26
