Bronis Ropė. Vadovų Tarybai nepritariame – ginsime Lietuvai palankesnius sprendimus
Dabartinis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius reikalavimus būsimiesiems Komisarams. Ir tą matome toliau – kai tiek Europos Komisija, tiek ES Taryba siūlo žmonių rinkto Europos Parlamento pozicijai prieštaraujančius sprendimus. Panašu, kad Europos Parlamentas tikrai nesiruošia pataikauti ir pagaliau rimtai bei atsakingai naudoja jam suteiktą didesnę sprendimų priėmimo galią. Tikiu, kad tai stipriai padidins rinkėjų pasitikėjimą ir domėjimąsi šios institucijos veikla.
O dabar – apie Europos Vadovų Tarybos sprendimus:
Apie daugiametį 2021-2027 m. ES biudžetą
Lietuvos viešojoje erdvėje taip plačiai pasveikintas Europos Vadovų Tarybos susitarimas palaikymo iš Europos Parlamento nesulaukė. Vakar neeiliniame posėdyje Europos Parlamentas išreiškė nepritarimą sumažintam daugiamečiam ES biudžetui. Finansavimo dydžiai, pasiūlyti iki šiol egzistavusioms tęstinėms, į ateitį orientuotoms programoms, yra neprimtini.
Ir toliau Europos Parlamente principingai laikomės pozicijos, kad finansavimas tokioms gyvybiškai svarbioms sritims, kaip Sanglauda (mažiau išsivysčiusių regionų finansavimas) ir žemės ūkis, negali mažėti. Tiek Europos Komisija, tiek Vadovų Taryba tokį drastišką lėšų mažinimą pateisina britų pasitraukimu iš ES. Tačiau ne žemdirbiai ir ne skurdesni regionai kalti dėl Brexit’o! Tad atsiradusių biudžeto skylių NEGALIMA kamšyti žemdirbių ir skurdesnių regionų sąskaita! Brexit nėra pakankama priežastis nevykdyti rimtų ES įsipareigojimų tiek Lietuvai, tiek kitoms šalims. Tuo tarpu naujoms programoms įgyvendinti turi būti surasti ir nauji finansavimo šaltiniai, o ne atiminėjama iš žemdirbių, iš regionų, iš kaimo. Europos Parlamentas jau 2018 m. yra priėmęs sprendimą, jog į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti tokius įnašus, kurie leistų padengti Didžiosios Britanijos pasitraukimo nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju yra labai stiprus mūsų – Lietuvos – partneris.
Apie ES ekonomikos gaivinimo fondą
Žinoma, pats solidarumo principas švelninant COVID-19 krizės padarinius, kuriuo paremta šio fondo idėja, yra sveikintinas, ir tą labai aiškiai išreiškė Europos Parlamentas. Tačiau ES valstybių vadovams nepavyko išspręsti fondo skolos grąžinimo klausimo. Tokių pinigų negalime dalinti neatsakingai, neūkiškai, neturėdami numatyto aiškaus plano, kokią pridėtinę vertę tie pinigai sukurs ir iš kokių šaltinių bus grąžinami įsiskolinimai.
ES nėra pinigų automatas. Jei mes dabar neinvestuosime į europinės reikšmės programas, skirtas skaitmenizacijos skatinimu, jaunimo švietimui, užimtumui, mokslo inovacijoms, atsinaujinančiai energetikai, kovai su klimato kaita, moksliniams tyrimams, tai skambiai pavadinta programa „Nauja ES karta“ (angl. Next Generation EU) reikš, kad tiek dabarties skolų grąžinimo naštą, tiek šių problemų sprendimą paliksime mūsų vaikų kartoms.
Europos Parlamentas pritars skolinimosi programai tik tuomet, jei bus aiškiai sutarta, kokiomis lėšomis šios paskolos bus grąžinamos. Mes negalime taip neatsakingai šios milžiniškos finansinės naštos perkelti mūsų ateities kartoms.
Dar keli svarbūs aspektai iš vakarykščio posėdžio:
Man visiškai nepriimtinas finansavimo karpymas kaimo plėtros programoms, Vadovų Taryba siūlo lėšas šiai sričiai sumažinti net per pusę – nuo 15 mlrd. Eur iki 7,5 mlrd. Eur. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu pavyko įtikinti savo kolegas iš savo frakcijos Europos Parlamente, tad Žaliųjų / ELA politinė grupė labai kategoriškai akcentavo, kad kaimo plėtros programos – tai tas žaliasis bendrosios žemės ūkio politikos elementas, kuris užtikrintų perėjimą prie tvarios, ekologiškos, klimatui neutralios žemės ūkio veiklos, o toks finansavimo kirpimas prieštarauja ES išsikeltiems Žaliojo kurso tikslams.
Vadovų Tarybos susitarime yra panaikintas anksčiau planuotas finansavimas sveikatos programoms (buvo numatyta 9,4 mlrd, o po Europos vadovų derybų teliko tik 1,7 mlrd. daugiamečiame biudžete). Šiandien, kai Europa išgyvena tokią beprecedentę epidemiologinę krizę bei skelbia kaip niekad ambicingą kovą su vėžiu, tokie ES valstybių vadovų sprendimai yra visiškai nesuprantami!
Nesuvokiamas drastiškas finansavimo mažinimas „Horizon2020“ programai, kai moksliniai tyrimai ir inovacijos Europoje deklaruojami kaip kertiniai dalykai žaliosios, žinių, skaitmeninės, žiedinės ekonomikos plėtrai, ir kai turime konkuruoti su JAV ir Kinijos technologiniais pajėgumais.
Taigi, Europos Parlamente esame pasiruošę eiti į trišales derybas su ES Taryba ir Europos Komisija, kur toliau griežtai ginsime mano aukščiau išdėstytas pozicijas. Susitarti privalome ne vėliau kaip iki spalio pabaigos, kad nenutrūktų ES finansavimas programoms nuo 2021 m. Labai tikiuosi, kad šis Europos Parlamentas padės pasiekti Lietuvos ir visos Europos gerovei palankesnius sprendimus. Juk esame pilnateisiai europiečiai.
Užsk. Nr. BR-16
