Būna žmonių legendų, arba išsvajota dovana
Iš Sekonų kaimo kilusį, Didžiasalyje gyvenantį Algirdą Sekoną drąsiai galima vadinti legendiniu žmogumi. Dievulio geležine sveikata apdovanotas jis nuo jaunystės garsėjo kaip nuolat vietoje nenustygstantis, pašėlusiai patrakęs stipruolis, ribų nežinantis sporto entuziastas. Dviračiai, slidinėjimas, bėgimas, plaukimas – visur jo buvo pilna. Toks liko ir garbesnio amžiaus sulaukęs. Visgi galbūt labiausiai vyrui patinka dviračiu važinėti. Ne šiaip sau važinėti, o sunkias maratonų trasas kartu su daug jaunesniais įveikti.
Birželio 2 d. Algirdas Sekonas atšventė 71-ąjį gimtadienį, o birželio 3-ąją – Pasaulinę dviračio dieną – jis gavo išsvajotą dovaną. Meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė Algirdui įteikė puikų kalnų dviratį, tokį, kokio jis ir norėjo bei buvo prašęs. O jau kad džiaugėsi dovana: tuoj pat dviratį išbandė, ratą apsuko, gyrė, kad labai geri stabdžiai ir rieda lengvai…
,,Būkit sveikas. Saugokit dviratį. Tikimės jus pamatyti dviračių maratone rugpjūčio mėnesį…“,– linkėjo meras. Algirdas iš širdies dėkojo, net savo sukurtą eilėraštį ta proga padeklamavo ir pažadėjo dalyvauti visuose maratonuose. Vyras rengiasi įveikti trasas ne tik Ignalinoje, bet pasiekti ir Anykščius, Prienus.
Anksčiau jis į Ignalinoje vykstančius maratonus iš Didžiasalio 40 km atmindavo, o po varžybų vėl namo dviračiu parvažiuodavo. Na, o dar jaunesnis į bėgimo varžybas atbėgdavo ir dar sugebėdavo pirmą vietą laimėti. Dviratininkų bendruomenėje sklando įvairių istorijų: tai jis trasą įveikia nuleista padanga, tai nulūžus sėdynei ilgiausią atstumą kažkokiu būdu nuvažiuoja be jos. Netgi šypseną sukeliantis pavadinimas tai trasos atkarpai yra duotas ,,Sekono kančia“. Taigi, Pasaulinę dviračio dieną ir nekilo abejonių, kam reikėtų dviratį dovanoti. Tiesa, didžioji Algirdo svajonė – studijuoti Kūno kultūros akademijoje – taip ir neišsipildė. Ir joks rimtas treneris nesiėmė jo globoti. Galbūt Ignalinos kraštas būtų turėjęs dar vieną olimpietį. ..
Dovanojimo ceremonijoje dalyvavo Algirdo anūkas Eligijus, iš Vilniaus atvykęs draugas ir buvęs klasiokas Voldemaras. Įvykiu džiaugėsi Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas. Savivaldybė A. Sekonui dviratį jau buvo dovanojusi 2012 m., tačiau tas, kaip sakė, jau senokai sulūžęs. Mat, energija trykštantis vyras ne tik mynė maratonuose, bet ir cemento maišus bei kitus krovinius juo gabeno. Algirdas visą gyvenimą buvo statybininkas, sunkiai dirbo, tai ir dabar nenusėdi. Kaip sakė seniūnas, vis stato garažus, o plytų randa buvusios gamyklos griuvenose.