Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas
Šiandien vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos etape vietoj 13 šiuo metu veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų liks 11, o giminingą veiklą vykdančių institutų veiklos koordinavimas bus užtikrinamas dviejų asociacijų pagrindu. Atsižvelgiant į šio etapo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl tolesnės institutų integracijos.
„Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį į išskaidytą Lietuvos mokslo potencialą. Lietuvoje veikia daug santykinai mažų mokslininkų grupių, kurių pajėgumas kurti tarptautinio lygio mokslą ir konkuruoti dėl didesnio finansavimo dažnai yra nepakankamas. Pertvarkydami mokslinių tyrimų institutų tinklą siekiame sutelkti pavienėse mokslininkų grupėse turimą potencialą ir taip judėti prie didesnio tarpdiscipliniškumo, aukštesnės mokslinių tyrimų kokybės ir praktinio žinių taikymo valstybės ir visuomenės poreikiams“, – sako Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos pirmininkas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Planuojama, kad įvykdžius mokslinių tyrimų institutų pertvarką sumažės išlaidos administracinėms funkcijoms, o tai leis didesnę finansavimo dalį skirti moksliniams tyrimams vykdyti. Taip pat tikimasi, kad institutai skirs didesnį dėmesį mokslu grįstų inovacijų kūrimui, stiprindami sąsajas su verslu.
Mokslinių tyrimų institutų pertvarkai reikalingi teisiniai pakeitimai bus atliekami etapais. Planuojama, kad institutų integracijos procesai prasidės šių metų rugsėjį.
Institutus, vykdančius socialinių mokslų srities mokslinius tyrimus: Lietuvos socialinių tyrimų centrą, Lietuvos teisės institutą ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą – numatoma sujungti į didesnį Lietuvos socialinių tyrimų centrą. Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro veiklą iki 2020 m. kovo koordinuos juos vienijanti asociacija. Po šios datos bus įvertinta pažanga ir priimtas sprendimas dėl tolesnių integracijos veiksmų. Taip pat ketinama užtikrinti geresnį institutų, vykdančių humanitarinių mokslų srities mokslinius tyrimus: Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto – koordinavimą įsteigiant Lituanistikos institutų asociacijos koordinacinę tarybą.
Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje taip pat pritarta pasiūlymui mokslo, technologijų ir inovacijų politiką įtvirtinti kaip horizontalųjį visų viešojo valdymo sričių prioritetą. Planuojama, kad mokslas, technologijos ir inovacijos taps vienu iš šiuo metu rengiamos 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliųjų prioritetų.
Numatoma, kad nuo 2021 m. mažiausiai 20 proc. įvairiuose ekonomikos sektoriuose vykdomų viešųjų pirkimų sudarys inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir reikminių tyrimų pirkimai. Taip ne tik būtų didinamas viešojo sektoriaus inovatyvumas, bet ir užtikrinamas papildomas finansavimas moksliniams tyrimams bei inovacijoms.
Toks sprendimas yra vienos iš 6 prioritetinių Vyriausybės struktūrinių reformų – inovacijų reformos dalis, leisianti išvystyti tvirtesnes mokslo pajėgumų sąsajas su valstybės ir visuomenės iššūkių sprendimu.
