Būtina užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naujai paskirtąja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktore Diana Vilyte ir aptarė, kas bus daroma, kad viešieji pirkimai būtų skaidrūs ir duotų didžiausią ekonominę bei socialinę naudą.
Viešųjų pirkimų srityje, kurioje kasmet cirkuliuoja apie 4 mlrd. eurų, pasiekta nemažai pažangos. Tačiau viešųjų pirkimų tvarka turi būti toliau tobulinama, kad neliktų landų korupciniams sandoriams ir pažeidimams. Dėl jų valstybė patiria nuostolių, kyla problemų panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas.
„Viešieji pirkimai turi būti vykdomi skaidriai, efektyviai ir sudaryti sąlygas garbingai konkurencijai. Kiekvienas valstybės biudžeto euras turi būti panaudotas tikslingai ir duoti Lietuvai bei žmonėms didžiausią naudą“, – sakė Prezidentė.
Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad VPT ypatingą dėmesį turėtų skirti savivaldybių vykdomiems pirkimams. Jiems vis dar būdingi neskaidrūs vidaus sandoriai, kurie plačiai taikomi komunalinių paslaugų, aplinkos tvarkymo, susisiekimo ir kituose sektoriuose. Kaip rodo Lietuvos korupcijos žemėlapis, daugiausia gyventojų savivaldybių viešuosius pirkimus laiko labai korumpuotais. Prezidentės iniciatyva įvedus privalomą VPT sutikimą dėl vidaus sandorių, per pastaruosius trejus metus tokių sandorių sumažėjo daugiau nei du kartus.
Daugiau kontrolės reikia ir sutarčių vykdymui. Iš patikrintų 69 praėjusių metų sutarčių net 63 sutartyse nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, pirkdama maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms už beveik 46 mln. litų, sugebėjo sudaryti sutartį apeidama viešojo pirkimo procedūrą.
Visi viešųjų pirkimų sutarčių pažeidėjai ir piktnaudžiautojai turėtų prarasti galimybę toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jiems reikia taikyti adekvačias ekonomines sankcijas, o neapsiriboti tik neveiksminga administracine atsakomybe.
Europos Sąjungoje jau iki 80 proc. viešųjų pirkimų atliekama remiantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi. Lietuvoje tokių – vos 7 proc., visais kitais atvejais einama lengviausiu keliu, renkantis mažiausios kainos kriterijų. Tai lemia, kad perkamos prasčiausios kokybės prekės ir paslaugos. Todėl artimiausiu metu mažiausios kainos kriterijų turėtų pakeisti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį.
Iki 2016 metų į nacionalinę teisę būtina perkelti tris naujas Europos Sąjungos direktyvas. Tai sudarys sąlygas mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, bet kartu įpareigos užtikrinti skaidrų ir atsakingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Prezidentės iniciatyva jau buvo priimti du Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektai, kuriais buvo užtikrintas VPT nepriklausomumas, šiai tarnybai suteikti nauji kontrolės ir priežiūros svertai, nustatyta įmonių vadovų atsakomybė už įstatymo pažeidimus.
