Butrimoniškių patriotizmas neblėsta, jis – auga!
Butrimonių gimnazijos bendruomenė džiaugiasi viena pirmųjų iš J. E. Prezidentės Dalios Grybauskaitės gavusi Lietuvos trispalvę, kaip įdomiausiai ir originaliausiai valstybines šventes švenčianti bendruomenė. Ji, šalia kitų brangių gimnazijai trofėjų, puikuojasi gimnazijos fojė ir įkvepia naujoms svajonėms ir siekiams.
Sausio13-oji, Vasario 16-oji, Kovo11-oji, Birželio 14-oji, Liepos 6-oji, Rugpjūčio 23-oji – ypatingos datos Lietuvai, kurias patriotiškai nusiteikusių žmonių dėka, švenčiamos ir trijų tautų: lietuvių, totorių ir žydų – apipintame miestelyje Butrimonyse.
Valstybės atkūrimo 99-osios metinės paminėtos organizuojant koncertinę programą kultūros namuose, rengiant „Spalvingiausios klasės“ konkursą, vykdant ekspozicijas, sportines varžybas, puikų šventinį rytmetį gimnazijoje. Beje, Butrimonių gimnazijos idėjos vėl pateko tarp įdomiausiųjų šalyje, jas savo spaudos pranešime minėjo Prezidentūra, jos pateko tarp „Lietuvos žinių“ išrinktų dešimties išradingiausių Lietuvos valstybės gimtadienio šventimo idėjų.
Svarbiausiu akcentu, jau trečius metus iš eilės, tapo šiaurietiško ėjimo žygis partizanų keliais. Prieš dvejus metus aplankėme Dainavos apygardos partizanų štabo vadavietę Punios girininkijoje, prieš metus – širdyse tautiškumą Butrimonių gimnazijos ir miestelio bendruomenės nariai atsinešė į Prienų miškų urėdijos Verknės girininkijos Gojaus mišką…
Šiemet maršrutas nusidriekė į Alytaus rajono, Punios seniūnijos, Aleksandravos kaimo, Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo partizanų žūties vietą. Čia 1948 metais, liepos 1-ą dieną Alytaus apskrities karinė-čekistinė grupė apsupo šio štabo bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas –Vaidila (g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas – Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas – Ešerys (g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė-Valiūnienė – Lesnaja (g. 1923 m.).
Ši vieta įamžinta šio kaimo gyventojos Inos Kavolynaitės-Kaškonienės bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva. Šventinis renginys šioje vietoje prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu ir Butrimonių gimnazijos mokytojos Dalios Adžgauskienės to meto istoriniais faktais, savo tėvų, senelių, vietinių gyventojų išgyvenimais pasidalijo Aleksandravos kaimo gyventojai I. Kaškonienė ir Algirdas Jusas.
Skambėjo patriotinės dainos, išspaudusios ašaras dalyvavusių žmonių akyse, o savo poetinius sugebėjimus demonstravo jauniausias renginio dalyvis Germantas.
Vėliau tęsėsi kelionė šiaurietiško ėjimo žingsniu. Sportinė mankšta, vedama Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorės Dalios Kitavičienės, žygis panemune Punios šileliu, paženklintu trispalvėmis vėliavėlėmis, piešiniais ant sniego, kaspinais suteikė puikių emocijų net ir pirmą kartą tokiu būdu žingsniavusiems bendraminčiams.
Trasą įveikusių dalyvių laukė liepsnojantis laužas, muzika, karšta sriuba, arbata, šauliška košė, akcijos, atrakcijos ir apdovanojimai… Juos vykdė VSB direktorė D. Kitavičienė, Butrimonių gimnazijos direktorius V. Valvonis, Butrimonių seniūnas A. Jusas, Butrimonių bibliotekos bibliotekininkė A. Daironienė.
Nominacijos ir apdovanojimai įteikti visiems teisingai atsakiusiems į istorinius klausimus, jauniausiems žygio dalyviams – Germantui ir Sintijai, vyriausiems – butrimoniškiui profesoriui-akademikui Algirdui Sliesaravičiui ir Onutei Miseliūnienei, patriotiškiausiam Butrimonių krašto žmogui – Pranciškui Valvoniui, greičiausiajai ėjikei – Irenai Sinkevičienei, aktyviausiems šiaurietiško ėjimo užsiėmimų dalyviams – Marytei ir Viktorui Zlatkovams, Liusei ir Rimui Gecevičiams, Algirdui Sliesaravičiui.
Dalyviai už prizus ir vaišes dėkojo D. Kitavičienei, V. Valvoniui, A. Jusui, H. Žilinskienei, R. Gecevičiui, Z. Lukoševičienei, K. Patinskui, M. Gramauskui, R. Jablonskienei ir Seimo nariui L. Kasčiūnui.
Lengvas šaltukas, specialiai šiam renginiui šviečianti saulė, dainos, linksmi pašnekesiai liudijo, kad butrimoniškiai eina teisingu keliu ir rodo pavyzdį kitiems. Mylėkime savo šeimą, savo gimtąjį kampelį, juos garsinusius ir garsinančius žmones, kalbėkime paprasta, nuoširdžia kalba, branginkime ir saugokime Vasario 16-osios akto signatarų dovaną mums…
Ir vėl, švęsdami 100-ąsias Lietuvos atkūrimo metines, susirinkime kartu… Pabūti, pasidžiaugti ir eiti Lietuvos keliu.