Butrimonių gimnazijos maironiečiai minėjo 155-ąsias Maironio gimimo metines
Šiemet lapkričio pradžioje minimos 155-osios garsiojo lietuvių tautos atgimimo dainiaus, poeto romantiko, dvasininko Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) gimimo metinės. Lietuvos maironiečių draugija ta proga sukvietė respublikos maironiečius į sambūrį Kauno universitetinėje Maironio gimnazijoje. Butrimonių (Alytaus r.) gimnazijos maironiečiai taip pat dalyvavo šiame edukacinio pobūdžio renginyje.
Pirmoji dalis – ekskursijos po Kauno literatūrinį senamiestį su Maironio gimnazijos moksleiviais-gidais. Buvo aplankyta Maironio palaidojimo kripta Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Buvo apžiūrėtas buvusios ligoninės, kur mirė Maironis, pastatas, nueita iki Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (arba Vytauto Didžiojo) bažnyčios (seniausia bažnyčia Kaune ir vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą). Mokiniai sužinojo svarbų faktą: šios bažnyčios rektoriumi nuo 1920 metų buvo ir rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas (1869-1933), artimai bendravęs su Maironiu. Buvo stabtelėta prie Vaižganto memorialinio buto-muziejaus, skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklo Maironiui (granitas, 1977 m.) Rotušės aikštėje. Moksleiviai dalyvavo varžytuvėse: gavo įvairių klausimų, susijusių su Maironio asmenybe, veikla, kūryba.
Svarbiausias ekskursijos akcentas – Maironio lietuvių literatūros muziejus. Kanklės virš laukujų poeto memorialinio buto durų ir jas atveriant nuskambanti kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija, dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos su beveik 800 knygų septyniomis kalbomis, puošnūs laikrodžiai, paveikslai (tarp jų įspūdingos lenkų dailininko Jano Mateikos „Žalgirio mūšio“ ir italų tapytojo Paolo Veronezės „Puotos pas Levį“ kopijos), daugybė paties Maironio portretų leidžia pažvelgti į poeto asmenybę kitu aspektu ir pajusti to laikmečio dvasią. Išsamus muziejaus gidų pasakojimas praplėtė mokinių žinias apie Maironio asmenybę, veiklą bei kūrybą. Įstabu patyrinėti, paliesti tuos daiktus, kuriuos daugiau kaip prieš pusantro šimtmečio lietė garsus poetas, suvokti, kaip svarbu iki mažiausių smulkmenų išsaugoti viską, kas kalba kitoms kartoms apie mūsų istoriją, kultūrą, žmones, kūrusius ir puoselėjusius tautos identitetą. Mokiniai gavo svarbią pamoką – kiekvienas gali prisidėti prie savo tautos tapatumo įtvirtinimo ir istorinio tęstinumo. Iš tiesų, vaikščioti ir būti tose erdvėse, kur kažkada gyveno, kūrė tokia iškili asmenybė, kaip Maironis, o prie daugybės daiktų lietėsi arba juos sukūrė ne mažiau iškilūs žmonės, yra būties dovana.
Kitos muziejaus edukacinės erdvės suteikė galimybę susipažinti su lietuvių literatūra trumpai ir žaismingai: per tam tikrus akcentus supažindinama su pagrindiniais lietuvių literatūros istorijos įvykiais, reiškiniais ar asmenybėmis. Moksleiviai fragmentiškai keliavo per įvairius laikotarpius (spaudos draudimas, Nepriklausomybės laikotarpio įvykių įvairovė, gyvenimas okupuotoje Lietuvoje, rezistencija, tremtis, emigracija į Vakarus), sužinojo daug įdomybių apie lietuvių literatūrą.
Antroji sambūrio dalis, vykusi Maironio gimnazijoje, prasidėjo maironiečių himnu „Užtrauksim naują giesmę, broliai“. Susirinkusiuosius žavėjo gimnazistės kanklėmis atlikta romantiškoji „Gili upė“ ir gimnazisto pianinu puikiai sugrota „Bohemian Rhapsody“ (žymaus britų dainininko Freddie Mercury ir jo grupės „Queen“ daina). Dialogo forma buvo pristatyta Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės sudaryta knyga „Maironio sodas“, kuri liudija gamtos reikšmę poetui. Būtent 155-ųjų gimimo metinių proga muziejaus išleistame leidinyje kalbama apie Maironio aistrą – sodininkavimą. Leidinyje šalia amžininkų atsiminimų, Maironio eilėraščių pristatomi A.Ruseckaitės užfiksuoti dabartinio Maironio sodo vaizdai visais metų laikais, galima lyginti senas fotografijas, kur savo sode pozuoja pats poetas, su dabartinėmis, suvokti, ką tas sodas reiškė Maironiui.
Taigi dalyvavimas edukacinio pobūdžio renginyje minint iškilią Maironio sukaktį, suteikė maironiečiams galimybę į Maironį pažvelgti kitu aspektu, atskleidžiant jo asmenybės gilumą, įvairialypumą. Ypač naudinga išvyka buvo maironiečiams dvyliktokams, turėjusiems puikią progą pasikartoti svarbias istorijos ir lietuvių literatūros datas bei faktus, susijusius ne tik su didžiausiu romantizmo Lietuvoje XIX a.pabaigos – XX a.pradžios poetu Maironiu, bet ir daugeliu kitų kūrėjų.
