Buvusį parką Radviliškio prieigose atnaujinti ketinantys projektuotojai: mažieji miestai tampa patrauklia gyvenimo ir darbo erdve

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Radviliškio rajono savivaldybė ketina atnaujinti Antaniškių miško teritoriją. Šio iššūkio imasi architektų komanda „Urbanistinė architektūra“, kurią sudaro Laimonas Bogušas, Petras Džervus, Gabrielė Kairytė ir Tomas Medzelas.

Antaniškių miškas – buvęs parkas centrinės miesto dalies prieigose. „Valstybės mastu reikšmingos urbanistinės jungties – Šiaulius ir Panevėžį jungiančio kelio atkarpos – gretimybė daro šią teritoriją potencialiai reikšmingą tiek lokalaus miesto, tiek regiono mastu“, – sako projekto kūrėjai.

„Radviliškio kraštas – gamtiniu aspektu sąlyginai skurdus regionas, tad tokie urbanistinės aplinkos gretimybėse esantys natūralios gamtos arealai turi ir gali būti išnaudojami siekiant kurti modernų miestą. Modernus atgimęs miestas su istoriškai dominuojančiu, dažnai negatyviu pramonės ir transporto mazgo įvaizdžiu“, – teigiama komandos „Urbanistinė architektūra“ prisistatyme.

Svarstydami, kokie bus ateities miestai, komandos nariai išsakė, kokias tendencijas galima įžvelgti jau šiandien. „Atsigręžimas į gamtą, su pagreičiu sparčiai mažėjantis iškastinio kuro naudojimas, procesų automatizavimas, techninio ar mechaninio darbo perdavimas technologijoms.

Dar prieš kelerius metus didelė dalis šiandien įprastų technologijų buvo egzotiška ateities koncepcija, šiandien – įprasta kasdienio gyvenimo rutina. Tiek technologijos, tiek žmonių mąstymas ir požiūris į aplinką, kurioje egzistuojame, nuolat ir dideliu greičiu keičiasi. Ateities miestas – kompaktiškas erdvėje ir intensyvus turiniu, tačiau kartu draugiškas aplinkai ir žmogui. Galima prognozuoti mažų miestų ar didelių megapolių šešėlyje esančių urbanistinių struktūrų atgimimą, tampantį galimu ir dėl sparčios technologinės raidos. Anksčiau laikyti nuobodžia, stagnuojančiai vegetacijai pasmerkta periferija, šiandien mažieji miestai tampa patrauklia gyvenimo ir darbo erdve, dažnai – itin patrauklioje gamtos apsuptyje“, – sako komandos atstovai.

Anot konkurso „Išmanusis miestas 8“ dalyvių, jų pasirinkta teritorija yra apleista ir devastuota, tačiau turinti nemenką potencialą. Jie įžvelgia būdus, kaip šioje teritorijoje būtų galima integruoti išmanius sprendimus.

„Išmanusis miestas – šiuolaikines technologijas naudojantis kaip įprastas priemones, o ne eksperimentinius bandymus. Adaptuota susisiekimo infrastruktūra ir eismo valdymo sistemos, humaniškos viešosios erdvės ir pastatų prieigos, mišrus judėjimo priemonių tipų tinklas. Mūsų pasirinkta teritorija iš esmės yra apleista, devastuota. Socialinė dykra, nors gamtiniu aspektu turinti neabejotiną potencialą. Nėra traukiančių funkcijų, visuomenės aktyviam ir pasyviam poilsiui būtinos infrastruktūros – tiek inžinerinės, tiek socialinės“, – sako „Urbanistinės architektūros“ nariai.

Jie pasidalijo savo įkvėpimo šaltiniais. „Reguliariai stebime skandinavų biurų kūrybą, ypač jų požiūrį į socialinius visuomenės grupių ryšius ir reiškinius, urbanizuotos antropogeninės aplinkos santykį su gamtiniais elementais. Imponuoja vokiečių biurų projektų technologijų ar naujų statybos produktų panaudojimas, dažnai tampantis plačiu mastu naudojama įprasta praktika.

Išskirtinių minčių kyla tik skiriant tam pakankamai laiko. Minčiai gimti reikia laiko, ramybės, dėmesio. Netikėti minčių pliūpsniai, lyg kometos nušviečiantys akiratį, neįtikėtinai motyvuojančios akimirkos, akumuliuojančios giluminius minčių klodus“, – teigia projektuotojai.