D. Gineikaitė siūlo dėti tašką žemės reformai Panevėžio mieste
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė surengė individualius gyventojų priėmimus Panevėžio NŽT skyriuje ir susitiko su Aukštaitijos sostinės bei Panevėžio rajono savivaldybių atstovais.
Panevėžiečiai NŽT vadovei skundėsi dėl matininkų klaidingai atliekamų kadastrinių matavimų, konsultavosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmeninio ūkio žemės naudojimo ir kitais žemės reformos klausimais. Susitikimuose su gyventojais dažniausiai buvo keliamos kasdienės problemos ir ieškoma sprendimų konkrečioms situacijoms.
Vėliau D.Gineikaitė susitiko su Panevėžio rajono ir miesto merais, savivaldybių atstovais. Šiuose susitikimuose buvo tartasi dėl savivaldybių ir NŽT specialistų efektyvesnio bendradarbiavimo sprendžiant gyventojams rūpimus klausimus.
Susitikusi su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku NŽT direktorė aptarė žemės reformos eigą Panevėžio mieste. Panevėžyje šiuo metu yra suformuota daugiau sklypų, nei yra pretendentų į juos. Nuosavybės teisėms atkurti Panevėžio mieste yra suformuoti ir pateikti pasirinkti 174 sklypai, o eilėje gauti sklypus yra likę tik 132 asmenys. „Panašu, kad žmonės lūkuriuoja, neskuba rinktis ir, matyt, galvoja, kad bus pasiūlyta dar daugiau sklypų, galbūt kitoje, geresnėje vietoje ir pan. Į mūsų kvietimus atvykti rinktis sklypus gyventojai reaguoja vangiai. Paskutiniajame kvietime iš 25-ių kviestų asmenų atvyko tik 14, o sklypus pasirinko 12 asmenys. Tokiais tempais mes reformos dar ilgai nepabaigsime. Siūlau gyventojams aktyviau rinktis sklypus, nes jei jie nepasirinks siūlomų sklypų, tai teks priimti sprendimus dėl kompensavimo pinigais ir taip vieną kartą padėti tašką. Anksčiau ar vėliau tokiu būdu ir bus užbaigta žemės reforma,“– sakė D. Gineikaitė.
Susitikime su Panevėžio rajono meru D. Gineikaitė pažymėjo, kad Panevėžio rajonas išsiskiria kaip pats didžiausias Lietuvos rajonas pagal kadastro vietoves. Čia yra net 56 kadastro vietovės iš 1290-ies Lietuvos kadastro vietovių. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir skaitmeninį kodą. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Lietuvos teritorija į kadastro vietoves buvo suskirstyta dar 1991 metais.
Panevėžio rajone eilėje į iki nacionalizacijos turėtos žemės teisių atkūrimą pretenduoja apie 200 žmonių. Rajone yra labai daug asmeninio ūkio žemės naudotojų: per 20 000. Vis dar neįteisinę asmeninio ūkio žemės naudojimo, nepasirašę pirkimo–pardavimo sutarčių arba nuomos sutarčių Panevėžio rajone yra per 600 asmenų.
NŽT direktorė įpareigojo Panevėžio NŽT specialistus aktyviau atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimus, išsiaiškinti, ar asmeninio ūkio žemės naudotojai naudoja suteiktą valstybinę žemę ir ar jiems ši žemė suteikta nepažeidžiant teisės normų, o nustačius asmenis, kurie asmeninio ūkio žemės nenaudoja arba jiems ji suteikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, privalo sudaryti tokių asmenų sąrašus ir jiems nutraukti teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Nenaudojamą žemę privaloma nedelsiant priskirti laisvos žemės fondo žemei ir nustatyta tvarka formuoti žemės sklypus piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises.
„Nacionalinė žemės tarnyba privalo „išgryninti“ asmeninio ūkio žemės naudotojus, t. y. nustatyti asmenis, kurie asmeninio ūkio žemę naudoja teisėtai ir jiems rengti dokumentus dėl šios žemės įsigijimo arba nuomos, o asmenims, kurie žemės asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja arba naudoja neteisėtai – nutraukti naudojimo teisę ir jiems paskirtą, tačiau nenaudojamą žemės plotą priskirti laisvos žemės fondui ir ją sugrąžinti buvusiems savininkams,“– apibendrino D.Gineikaitė.
