D. Pavalkis: sveikas ir sąmoningas jaunimas – tvirtos valstybės pagrindas
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad kiekvieno žmogaus sveikatą lemia 4 pagrindiniai faktoriai: gyvenimo būdas (įtakoja net 50 procentų mūsų sveikatos), paveldimumas ir aplinkos faktoriai (įtakoja po 20 procentų sveikatos) ir sveikatos priežiūra (įtakoja 10 procentų sveikatos). Ši informacija neretai visiškai pamirštama ar tiesiog ignoruojama, visas sveikatos problemas perkeliant sveikatos priežiūros sistemai ir joje dirbantiems specialistams. Mes įpratę tikėtis, kad sveikatos priežiūros specialistai sugebės sugrąžinti mums pašlijusią sveikatą, ir labai dažnai taip ir atsitinka.
Iš gydytojų ir visos sveikatos priežiūros sistemos reikalaudami kuo greičiau suteikti mums kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas šiuolaikinėmis medicinos technologijomis, dažniausiai nesusimąstome, kad gausime tik „simptominį“ gydymą vaistais ar intervencinėmis priemonėmis mums bus numalšintas skausmas, nemalonūs pojūčiai ar sutrikimai. Ir dar pyksime, kad per lėtai sveikstam, kad neparinko tinkamų vaistų ar išsivystė komplikacijos.
Deja, taip įprasta, dėmesys į tai, kad mes patys savo gyvenimo būdu privedėme savo organizmą prie ligos, nebus kreipiamas. Dažniausiai ši situacija pasitaiko gydant lėtines neinfekcines – širdies ir kraujagyslių, endokrinologines, neurologines ar net onkologines ligas, kuriomis Lietuvoje serga daugiausia žmonių, o nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų daugiausiai ir miršta. Labai retas pesimistas pripažįsta, kad aš pats kaltas, o dauguma žmonių – ne ir ieškos kaltų kitur.
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas bei žmonijos išsivystymo lygis sudaro visas sąlygas pamiršti, kad gyvenimo būdu galime padėti sau ilgiau išsaugoti savo sveikatą. Taupydami savo laiką (kurį taip pat tikriausiai skirsime ne sveikesniam gyvenimui), net ir artimiausius atstumus keliaujame automobiliu, didesnę aktyvaus paros laiko dalį praleidžiame nejudriai (pasisekė tiems, kurių darbas nėra sėdimas!), namuose taip pat leidžiame sau patinginiauti prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. Ne visada reguliariai maitinamės, teisindamiesi, kad dėl įtemptos darbo dienos tiesiog nebuvo laiko pavalgyti, todėl didesnę savo maisto raciono dalį suvalgome vakare. O kur dar ir ne vienas kavos puodelis, cigaretės, vyno ar net stipresnio gėrimo taurė stresinei situacijai malšinti ar tiesiog atsipalaiduoti?.. Ir Tačiau blogiausia yra tai, kad tokius mūsų įpročius perima ir mūsų vaikai – matydami mus, jie susikuria sau tokio gyvenimo stereotipus. Kai kuriems reikia dar kažko – neatsispirdami pagundai išbandyti naujus pojūčius ar nenorėdami atsilikti nuo bendraamžių, jie susigundo ir narkotikais.
Pastarojo laikotarpio paauglių elgsenos tendencijos Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą: alkoholio vartojimas bent kartą savaitę 11-15 metų berniukų tarpe padidėjo nuo 9,6 iki 12,9 procento ir nuo 4,3 iki 7,9 procento to paties amžiaus mergaičių tarpe, ne mažiau kaip 2 kartus per savo gyvenimą buvę girti pripažino 27,4 procento 11-15 metų amžiaus berniukų ir 22,0 procentai mergaičių; bent kartą vartoję psichoaktyviąsias medžiagas pripažino 33,5 procento Lietuvos 15-mečių berniukų ir 18,4 procento 15-mečių Lietuvos mergaičių (2012). Rūkymo paplitimas 13-15 metų paauglių tarpe yra 20,8 procento berniukų ir 11,9 procento mergaičių tarpe (2014). Neabejotinai, alkoholio ir narkotikų vartojimas turi įtakos ir savižudybėms – 2013 metais Lietuvoje įvyko 5 savižudybės 5-14 metų vaikų tarpe ir net 113 savižudybių 15-24 metų amžiaus asmenų tarpe.
Atsižvelgdami į pakankamai niūrias demografines prognozes – jeigu situacija ženkliai nepakis, 2050 metais Lietuvoje gyventojų bus mažiau nei 2 milijonai, iš kurių net apie 30 procentų sudarys 65 metų ir vyresni asmenys (Eurostat‘o duomenys), o vienas dirbantysis turės mokėti mokesčius už save ir užtikrinti socialinę gerovę dar keturiems asmenims, galime nesunkiai prognozuoti, kad mūsų vaikams ir anūkams valstybė tikrai nesugebės užtikrinti tinkamos ir jų lūkesčius atitinkančios sveikatos priežiūros, jeigu prie savo sveikatos jie patys ženkliai neprisidės. Todėl privalome ugdyti jaunųjų visuomenės narių sąmoningumą tiek sveikos gyvensenos, tiek žalingų įpročių valdymo klausimais.
Todėl paminėdami Apsinuodinimų prevencijos ir Smegenų pažeidimų savaitę Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Neuromokslų institutas, LiMSA, Šviesuva ir daug kitų organizacijų organizuoja eilę renginių tiek specialistams, tiek gimnazistams tiek ir plačiąjai visuomenei. Renginių programą skelbia savo puslapiuose ir LiMSA ir Kauno klinikos ir Kauno savivaldybė.
Kiekvienos valstybės pagrindas – sveika ir sąmoninga visuomenė, sveiki ir sąmoningi žmonės. Jeigu norime sveikesnės Lietuvos, reikia padėti jos žmonems augti sveikais. Ir jau dabar, nes rytoj bus vėlu.
