„Dagilėlis“ džiugina jau 30 metų
Ne kartą Ukmergės rajoną garsinusiam Kultūros centro folkloriniam ansambliui „Dagilėlis“ jau 30 metų. Jubiliejinio koncerto metu skambėjo dainos, sukosi šokančių poros, liejosi sveikinimai. Prieš koncertą ansamblio vadovė Jūratė Martinkutė papasakojo apie visus kolektyvo 30 gyvenimo metų.
Nuo pirmos dienos vedamame kolektyvo metraštyje sukaupta visa 30-ies metų kolektyvo istorija – pasirodymų aprašymai, nuotraukos. Tokių albumų kolektyvas turi jau tris. Pirmasis prasideda kolektyvo pirmojo pasirodymo aprašymu: „1985 metų gegužės 31 dieną ligoninės tarpskyrinės meno saviveiklos konkurso metu vaistinių, stomatologijos, poliklinikos, infekcinių ligų skyriaus saviveiklininkai, vadovaujami Anykščių A. Vienuolio vidurinės mokyklos mokytojos Jūratės Martinkutės parengė etnografinę vakaronę ir laimėjo nugalėtojų laurus. Pirmą kartą mūsų padangėje suskambėjo autentiška lietuvių liaudies daina, suvirpinusi ne vieną širdį“. Šiame renginyje buvo dainuojama, žaidžiama, pasakojama apie liaudies mediciną.
Pasakodama apie „Dagilėlio“ įkūrimo pradžią J. Martinkutė paminėjo, kad kolektyvas atsirado visai netikėtai. Tarybiniais laikais vyko konkursai „Dainuoju partijai“ tarp kolektyvų ir organizacijų. Šiame konkurse dalyvavo ir ligoninės skyriai. J. Martinkutės teta gydytoja Danutė Mackevičienė pasikvietė ją suburti kolektyvą ligoninėje. Aktyvi gydytoja jau buvo sujungusi infekcinio, stomatologinio skyrių, poliklinikos ir vaistinių darbuotojus. Nauja vadovė surengė tuo metu unikalaus, nes etninio – folklorinio kolektyvo Ukmergėje dar nebuvo, ansamblio pasirodymą.
Folklorinį kolektyvą J. Martinkutei suburti buvo paprasta, nes ji pati mėgo ir mėgsta liaudies dainas. Tai įskiepijo giminė – senelis buvo dainininkas, visa giminė taip pat dainininkai, dainuojantys liaudies dainas. „Tikrą dainą“, – sako vadovė.
Kitais – 1986 metais J. Martinkutę vėl pakvietė padirbėti su ligoninės saviveiklininkais. Nuo tų metų vadovė pradėjo dirbti Ukmergėje. Tuo metu ligoninės darbuotojai, gydytojai, seselės garsėjo saviveikla – čia buvo moterų ansamblis, kapela, šokių ratelis, folklorinis ansamblis. „Dagilėlis“ darėsi vis populiaresnis – jis aplankė įvairius kolūkius, rajono įstaigas.
Įsikūrus Sąjūdžiui artėjo valstybės nepriklausomybė ir tai buvo justi visur. Pavyzdžiui, 1988 metų spalio 15 dieną dalyvauta vakaronėje – koncerte, skirtame II vidurinės mokyklos (dabar – A. Smetonos gimnazija) 50 metų jubiliejui. Kolektyvo metraštyje užfiksuota, kad tuomet buvę mokiniai pasiūlė grąžinti mokyklai A. Smetonos vardą.
Atgimimo laikotarpiu kolektyvas aktyviai koncertavo, nes visiems reikėjo liaudies dainų. „Žmonės norėjo ne partijai dainuoti, buvo įvairaus amžiaus žmonių, galėjusių ir norėjusių dainuoti liaudies dainas“, – pasakoja kolektyvo įkūrėja.
Nepriklausomybės pradžioje „Dagilėlis“ iš ligoninės pavaldumo perėjo į Kultūros rūmus. Paklausta, kodėl taip įvyko, J. Martinkutė papasakojo, kad įmonėms tuo metu trūko lėšų, todėl saviveiklos išlaikymas tapo prabanga ir ji buvo įmonėse naikinama. Palaipsniui prasidėjo ansambliečių kaita. Daug žmonių, atėję į penkmečio koncertą, įsiliejo į kolektyvą ir ansamblis tapo nebe ligoninės, o miesto.
Dauguma ansamblio dalyvių kolektyve ir liko. J. Martinkutė pasakoja, kad nuo pat 1985 metų ansamblyje dalyvauja daktarė odontologė Marytė Vizbarienė, nuo 1986 metų rugsėjo kolektyve ir Nijolė Bolšakovienė. Vėliau į ansamblį įsiliejo Vaidas Žižys ir Jonas Bareikis. Kartu su vadove tai seniausiai kolektyve esančių žmonių penketukas. J. Martinkutė skaičiuoja, kad iki dvidešimtmečio „Dagilėlyje“ pasikeitė apie šimtas žmonių, iki trisdešimtmečio – dar apie 120-130. Daugumos ansambliečių pasitraukimą lėmė objektyvios priežastys – yra išvykusių gyventi kitur ar mirusių. Tačiau gyvenančių Ukmergėje ir nustojusių lankyti „Dagilėlio“ repeticijas – mažai. Dabar kolektyvo branduolį sudaro 24 žmonės.
J. Martinkutė vadovauja dar vienam Kultūros centro kolektyvui – mišriam vokaliniam ansambliui „Klasika“. Tačiau su kolektyvais ji dirba „ne duonai ir sviestui“, tai labai svarbi gyvenimo dalis. „O per daug metų buvo visko – ir gero ir blogo. Blogai tik tai, kad smunka bendra kultūrinė situacija – žmonėms nebelabai reikia liaudies muzikos“, – dalijosi mintimis J. Martinkutė.
J. Martinkutė prisimena, kad pirmaisiais atgimimo dešimtmečiais liaudiškos muzikos labai reikėjo, žmonės ateidavo į visus renginius. Bet dabar to nėra. Būdavo, kad per metus „Dagilėlis“ koncertuodavo po 20 kartų, dabar 10-15. Bet ansambliečiai nenusimena – draugauja su kitais kolektyvais, važiuoja pas juos, keičiasi koncertais, vakaronėmis. Ieško galimybių išvažiuoti į užsienio keliones – pristatyti Lietuvą.
Kolektyvas koncertavo Dainų šventėse, visuose svarbiausiuose Lietuvos folkloro festivaliuose. Taip pat aplankė Švediją, Belgiją, Vokietiją, Ukrainą, Latviją, Turkiją, Angliją. J. Martinkutė pasakojo, kad šalyje „Dagilėlis“ laikomas aukšto lygio kolektyvu, kuris gali būti reprezentaciniu. Todėl, pavyzdžiui, minint etnografinių regionų metus, šalies sostinėje Aukštaitiją pristatė „Dagilėlis“.
Trisdešimtmetis bus įamžintas ir knygelėje, į kurią sudėtas „Dagilėlio“ repertuaras. Joje visos dainos, kurias ansamblio vadovė surinko iš ukmergiškių. Kitame knygutės leidime ji norėtų pristatyti visus dainų pateikėjus su nuotraukomis, taip pat padaryti „Dagilėlio“ dainų įrašus.
Jubiliejinis 30-mečio koncertas buvo 470-asis. Jo metu rajono Garbės pilietės Jūratės Martinkutės vadovaujamas folkloro ansamblis „Dagilėlis“ Kultūros centro salėje susirinkusius pradžiugino koncertu. Skambėjo įvairūs instrumentai, kraštiečių dainos, ansambliečiai sukosi šokių sūkuryje. Koncertas baigėsi ukmergietišku suktiniu.
Savo dainomis ir šokiais „Dagilėlį“ sveikino geriausi Lietuvos folkloro ansambliai, „Aukso paukštės“ laureatai – Rokiškio „Gastauta“ ir Kaišiadorių „Verpeta“. Prieš jų pasirodymą J. Martinkutė žiūrovų paprašė palyginti ar „Dagilėliui“ toli iki jų. O „Gastauta“ ukmergiškiams pasiūlė kartu sušokti „Galopą“. Norėjo pažiūrėti, ar ukmergiškiai jį moka šokti.
Saviveiklininkus sveikino ir dar ilgai dainuoti linkėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Jai J. Martinkutė įteikė jubiliejinę „Dagilėlio“ knygelę. Seimo pirmininkė buvo pirmoji, gavusi šią knygelę. Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė, pasveikinusi „Dagilėlį“, ansambliui įteikė ir Lietuvos liaudies kultūros centro padėką. Ansamblį sveikino ir mero Rolando Janicko padėką įteikė mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kiekvieną ansamblio dalyvį padėkomis pagerbė savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė. Kultūros centro mišraus choro „Vyturys“ vadovas Antanas Pocius pakvietė „Dagilėlį“ į choro 40-mečio šventę.
Dar daug sveikintojų linkėjo „Dagilėliui“ ir jo dalyviams ilgų gyvavimo metų, daug gėlių buvo įteikta ansambliečiams. O jie žadėjo, kad dar ne kartą džiugins žiūrovus ir klausytojus savo dainomis ir šokiais.
