Dainų karalienė pasaulin sugrįžta…
Gruodžio 14 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatytas gražus ir prasmingas darbas, įamžinant išskirtinę asmenybę. Kristina Skrebutėnienė (1855–1943) – Ignalinos krašto liaudies dainininkė, tragiško likimo paribio kultūros ir kaimiškosios dvasios stiprybės liudininkė, dar vadinama dainų karaliene. Tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis ir muzikologas Juozas Jurga 1934 m. užrašė ir pagarsino negirdėtą lobį – apie 500 jos pateiktų dainų. Svarbūs ir tyrinėtojų aprašyti K. Skrebutėnienės gyvenimo istoriniai faktai, atkleidžiantys to meto pasienio kaimų gyvenimo istoriją, papročius ir tradicijas. Apie dainų karalienę yra rašę J. Aidulis, D. Sauka, B. Šaknys, S. Geda, I. Seliukaitė, G. Kadžytė ir kiti. Daug medžiagos sukaupta Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijos muziejuje. Dainų karalienės palikimas pagerbtas mokytojos N. Keraitienės rašiniuose ir renginiuose.
Kaip sakė muziejininkė Agnė Galatiltienė, iš Sekonių kaimo kilusi, vėliau Kuksuose gyvenusi dainų karalienė Kristina Skrebutėnienė anuomet tautosakos rinkėjams ne tik šimtus dainų sudainavo, bet ir rudų priraudojo, pasakų, sakmių pripasakojo, užminė ne vieną mįslę. Siekiant šį tautosakos paveldą įprasminti, muziejus inicijavo projektą „Sugrįžtanti dainomis“. Buvo atrinkta, iššifruota, skaitmenizuota Lietuvos literatūros ir tautosakos institute (LLTI) esanti archyvinė medžiaga, kuri ruošiama leidybai. Norima išleisti ne tik dainų knygą, bet ir kompaktinę plokštelę. Ir knyga žada būti ne viena, nes atsivėręs lobynas išties didelis. ,,Dabar turime parengę 245 dainų tekstus, melodijas – tai yra pagrindinis būsimos knygos turinys dėl ko šis projektas vyksta. Taip pat leidinį papildys įvadas, žodynėlis. Ignalinos krašto muziejaus svetainėje sukurta virtuali paroda, kurioje pateikiama visa turima informacija apie K. Skrebutėnienę. Ten rasite nuorodas į suskaitmenintus rinkinius, jau publikuotus straipsnius, nuotraukas iš LLTI fototekos ir Didžiasalio gimnazijos…“,– pasakojo muziejininkė.
Renginyje dalyvavo Ignalinos krašto folkloro ansamblis ,,Čiulbutė“, apie dainų karalienę pasakojęs ir jos be galo vertingomis dainomis, ir jautriais atsiminimų žodžiais. Ansamblio vadovė Sigutė Mudinienė gailėjosi, kad liko neužrašytas visus taip žavėjęs dainų karalienės balsas ir dalies dainų melodijos, surasta tik viena sutartinė su natomis. Sunkiai nusakomos vertės palikime labai daug unikalių pakaitinių dainų. Senosiose dainose jau atrandama ir nepažįstamų šio krašto tarmiškų žodžių, kuriuos dar geba prisimininti vaikystėje tokią šneką girdėjusios 90-metės močiutės. O kaip Kristina mokėjusi raudoti! Ją net specialiai užprašydavo pagraban kokiai siratėlei kelelį pas Dievulį apraudoti.
O dainų rinkėjai, moterį jau visai senutę atradę Umbražiūnų pirkelėj ant pečiaus tūnančią, į kamuoliuką susirietusią, suvargusią. Jie ėmė ir suabejojo: ,,kū jau ana čia pagiedos…“. Bet kai jau užgiedojo, tai tautosakininkai pusantro mėnesio atsiklausyti negalėjo. Liejosi ir liejosi viena už kitą gražesnės, niekur kitur negirdėtos… ,,Čiulbutės“ dainorėliai taip gražiai per dainų karalienės gyvenimą su dainomis praskriejo – nuo lopšinės iki karo dainų. O pačios įdomiausios – tai tos pakaitinės. Vieni eilutę sudainuoja, kiti atkartoja. Taip, sako, kaimų jaunimas, abiejose upelio pusėse būreliais sustojęs, dainuodavo. O jau tų žodžių gražumas, o jau spalvingumas, tarmės senoviškumas.
Dainos moteriai padėjo be galo sunkų gyvenimą nugyventi. Pas tėvus augo vienturtėlė, sunkiai susirgo, vos beišsikapstė, paskui motulė numirė, teko eiti ganyti. Jau tada giedojo su piemenukais, kad net laukai ir miškai skambėjo. Buvo daili, darbšti, puiki verpėja, audėja, šauni šokėja. Daug bernų aplink sukosi, bet ji susišoko su Vincuku. Jis smuikeliu grieždavo, o ji savo balsu širdį paliečiančias, dvasią raminančias giesmeles ringuote ringavo. Su vyru 27 metus išgyveno, 7 vaikus užaugino, 3 iš jų palaidojo. O bėdelės viena po kitos lankė. Namus ugnis apžiojo, vaiką gelbėdama ir pati labai apdegė, ypač gailėjo savo gražiųjų audinių… Vėliau liga pristojo, akių šviesą atėmė. Vyras mirė, ji taip ir liko akla su vaikais vargo vargsti. Ir karas užklupo, vargeta klajoti privertė. Iki dienelių galo vis raudojo savo sūnaus Petriuko, kuris darbo ieškoti į Ameriką išvažiavo ir jokios žinelės mamai nedavė…
Sigutė Mudinienė pažadėjo, kad kitai Dainų šventei su ,,Čiulbute“ būtinai parengs didelę Kristinos Skrebutėnienės dainų programą, nes nori šią unikalią mūsų krašto asmenybę plačiai pristatyti, kad visas svietas jos sielos šviesa pasidžiaugtų. Muziejininkė Agnė Galatiltienė ansambliui dėkojo už puikų vakarą ir kvietė toliau taip gražiai bendradarbiauti.
