Dalijosi patirtimi sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas
Pasidalyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtimi efektyvesniam smurto artimoje aplinkoje sprendimui vasario 1 dieną į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) buvo atvykusios Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margarita Jankauskaitė ir Vilana Pilinkaitė Sotirovič.
Ekspertės, papasakojusios apie JAV Vyriausybės ir šios šalies ambasados remiamą ir Lygių galimybių plėtros centro Lietuvoje įgyvendinamą projektą „Koordinuotas institucijų atsakas į smurtą artimoje aplinkoje: gerosios JAV patirties sklaida Lietuvoje“, sakė, kad Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtis, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas, galėtų būti pavyzdžiu kitoms regiono savivaldybėms.
„Įgyvendindami šį projektą vasario 23 dieną Kretingoje planuojame organizuoti praktinius mokymus dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo. Į juos kviestume skirtingų institucijų, kurių veikla ar atliekamos funkcijos susijusios su smurto artimoje aplinkoje problemų sprendimu, atstovus: vaiko teisių apsaugos specialistus, socialinius darbuotojus, policijos pareigūnus iš Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė, pažymėjusi, kad šio vizito tikslas būtų aptarti Kretingos rajono situaciją, sunkumus, iškylančius dirbant su socialinės rizikos šeimomis, ir padiskutuoti, kaip būtų galima gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Kaip vieną iš tobulintinų sričių VTAS vedėja V. Lukoševičienė paminėjo bendradarbiavimo su specializuotais pagalbos centrais stiprinimą: „Norėtume gauti daugiau informacijos apie nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje suteiktas paslaugas. Tai mums padėtų tiksliau žinoti, ką tokioms šeimoms gali pasiūlyti VTAS, kokiomis priemonėmis galima apsaugoti vaiką“, – akcentavo vedėja.
Susitikime VTAS specialistės pažymėjo, kad skyrius reaguoja į kiekvieną pranešimą iš policijos apie galimai rizikingą atvejį, juo labiau – smurtą artimoje aplinkoje. Gavus tokį pranešimą, stengiamasi per 2-3 dienas ar greičiau įvertinti situaciją nuvykus susitikti su šeima, pabendravus bent su vienu iš tėvų ir pačiu vaiku. „Net neįtraukę į socialinės rizikos šeimų apskaitą, visais tokiais atvejais kreipiamės į Socialinių reikalų ir sveikatos skyrių dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo“, – susitikime sakė V. Lukoševičienė. Anot jos, galimybę teikti tokias paslaugas ne tik socialinės rizikos, bet ir stebimoms šeimoms, suteikia Socialinių paslaugų įstatymo nuostatos.
„Kiekviena šeima, turinti poreikių socialinėms paslaugoms, pagalbai, turi tai gauti“, – įsitikinusi VTAS vedėja V. Lukoševičienė.
Ekspertėms papasakojus apie JAV taikomą standartizuotą smurto rizikos vertinimo įrankį, padedantį policijos pareigūnams prognozuoti ir valdyti asmens smurtinį elgesį, VTAS specialistės pažymėjo, kad tai palengvintų ir jų darbą, jei tokį įrankį būtų galima adaptuoti Lietuvoje.
„Šiuo metu, gavę pranešimą, negalime iš registrų sužinoti apie galimai smurtaujančio asmens teistumą. Tokią informaciją gauname, tik pradėję organizuoti vaikui globą“, – problemą akcentavo V. Lukoševičienė. – „Tai didelis rizikos veiksnys ir VTAS specialistams siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą vaikui, ir su šeima dirbančiam socialiniam darbuotojui.“
Specialistės sutiko su tuo, kad bet kurį konfliktą įvardyti kaip smurto artimoje aplinkoje atvejį dažnai nėra lengva, kadangi į jį įsitraukia šeimoje gyvenantys asmenys, kuriuos sieja artimi ryšiai. Nukentėjęs asmuo vengia rašyti pareiškimą nenorėdamas padaryti žalos savo artimajam–smurtautojui ar bijodamas dėl savo paties ar vaikų saugumo, jų sveikatos.
„Todėl turime galvoti, kaip sureguliuoti sistemą, kad atsakomybė už smurto atvejus, kaip kad praktikuojama JAV, būtų perkelta nuo nukentėjusio asmens“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė V. Pilinkaitė Sotirovič. – „Mes stebimės vyro smurtą patiriančios mamos elgesiu, jos pasimetimu ir negebėjimu apsaugoti savo vaiką, tačiau tai kaip ir diagnozė. Pati patirdama smurtą adekvačiai tokia mama elgtis negali.“
Apžvelgdama smurto artimoje aplinkoje Kretingos rajone statistiką, VTAS specialistė sakė, kad praėjusiais metais iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato VTAS gavo 75 pranešimus apie smurto artimoje aplinkoje atvejus Kretingos rajone. Šeimose, kuriose buvo registruoti smurto atvejai, augo 117 vaikų. 49 atvejais smurtavo tėvas, 4 atvejais – mama, 2 atvejais – nepilnamečiai vaikai, 4 atvejais – sugyventiniai arba tėvystės ryšiais su vaikais nesusiję asmenys, 9 atvejais – seneliai, dėdės ar kiti artimieji. Didžiausios grėsmės ir problemos kyla dėl pasikartojančio smurto, ypač dažnai pasitaikančių atvejų, kai smurtinis elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu.
Susitikime daug kalbėta ir apie VTAS vykdomą bendrą darbą – organizuojamus atvejų aptarimus su socialinės rizikos šeimomis, pakviečiant dalyvauti ir socialinius darbuotojus bei specialistus iš Kretingos psichikos sveikatos centro, policijos, jei reikia – ir ugdymo įstaigų. „Tokiuose susitikimuose apsitariame dėl bendrų veiksmų“, – pažymėjo A. Margevičienė.
V. Lukoševičienė susitikime su ekspertėmis iš Lygių galimybių plėtros centro akcentavo ir tai, kad prievartos prieš vaikus atvejus išsiaiškinti dažnai sudėtinga, todėl, jos teigimu, ypač svarbu stiprinti švietėjišką veiklą. „Daug laiko su vaikais praleidžiantys pedagogai dažnai neturi žinių apie smurto rūšis, įgūdžių atpažinti seksualinės prievartos ženklus. Šią problemą taip pat stengiamės spręsti – praėjusiais metais organizavome praktinius mokymus Kretingos rajono ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Mokymuose dalyvavo ir žinias gilino 56 pedagogai. Pastebėjome, kad šie mokymai jiems buvo naudingi – pedagogai vaikus stebi atidžiau, jei jiems kyla klausimų – skambina mums, konsultuojasi. Šiemet tokius mokymus esame numatę organizuoti pradinių klasių mokytojams“, – teigė VTAS vedėja.
