Dalius Žilinskas: paramos bendruomenių projektams taisyklėse – daugiau paprastumo ir aiškumo

Bendraujant su vietos veiklos grupėmis (VVG), kaimo bendruomenėmis labai dažnai pabrėžiama, kad Lietuvoje, skirtingai nuo ES senbuvių, paramos taisyklėse daug perteklinių reikalavimų, daug neaiškumų, dviprasmiškumų.  Pastaraisiais metais Žemės ūkio ministerija tikino, kad paramos teikimo taisyklės paprastinamos, bet, VVG ir bendruomenių nusivylimui, taisyklės buvo taip patobulintos, kad, pavyzdžiui, organizuoti mokymus bendruomenei tapo beveik neįmanoma, tarytum, kažkam būtų parūpę, kad Lietuva šių lėšų mokymams nepanaudotų, o vėliau, nenorėdama jų prarasti, jas nukreiptų kitoms sritims. 

Reikalavimai pakeisti

„Žemės ūkio ministerijoje dirbu tik porą mėnesių ir nedalyvavau ankstesniuose paramos teikimo dokumentų rengimuose ir keitimuose. Kai susipažinau, kokie reikalavimai keliami mokymams,  neslėpsiu, turėdamas mokymų organizavimo patirties, pamaniau, kad dauguma galimų paslaugų teikėjų, negalėtų dalyvauti net viešųjų pirkimų konkursuose. Taigi galimi pareiškėjai paramai pagal mokymų programą gauti nebūtų galėję nusipirkti jiems reikalingų paslaugų. Kaip sako liaudies išmintis, iš didelio rašto, norint užtikrinti kuo didesnį paramos panaudojimo skaidrumą, sudėti kuo daugiau saugiklių, buvo išeita iš krašto. Skaitant taisykles, susidarė įspūdis, kad programa skirta ne  kaimo bendruomenių ir jos narių iniciatyvumo skatinimui, bet slopinimui“, – apie jau buvusius Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių reikalavimus atsiliepia žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas ir apgailestauja, kad anksčiau, vos paskelbus taisykles, kol nepradėjo rengti paraiškas paramai gauti, galimi pareiškėjai  joms neskyrė didesnio dėmesio. Dėl to  taisyklių keitimas, dokumentų formų ir tvarkų derinimas persikėlė į vėlesnį laiką ir iki rugsėjo 1 dienos dar nebuvo pasirašyta nė viena paramos  teikimo sutartis pagal vietos plėtros strategijas. „Pagal keliamus reikalavimus mokymų organizatoriams ir lektoriams negalėdavo įvykti viešųjų pirkimų konkursai, nes nei mokymų organizatoriai, nei lektoriai jų neatitiko. Net programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centras tų reikalavimų neatitiko“, – buvusių taisyklių kurioziškumą apibūdina  D. Žilinskas ir pabrėžia, kad rugsėjo pradžioje ministro įsakymu patvirtintos jau pakeistos paramos teikimo taisyklės.

Patarėjo teigimu, pakeistos taisyklės kiek galima daugiau pritaikytos prie pareiškėjų poreikių, supaprastintos, atsisakyta perteklinės ir administracinę naštą didinančios dokumentacijos.

Įvertinus ankstesnio periodo patirtis, nebeleidžiama VPS vykdytojos darbuotojams dirbti lektoriais. „Lyg ir nelabai logiška, kai vieno rajono VVG darbuotojai vesdavo kito rajono VVG rengiamus mokymus“, – pastebi ministro patarėjas.

Be abejo, taisyklėse numatyti reikalavimai netaikomi, kai mokymuose patirtimi dalijasi savanoriai: sėkmingai veiklą vystantis verslininkas, bendravimo ir bendradarbiavimo, rinkos  paieškų žinovas ir pan.

 „Manau, kad dabar sudarytos pakankamai geros sąlygos sėkmingam ES paramos panaudojimui. Tad reikia kuo skubiau imtis darbo ir įgyvendinti poreikius atitinkančius projektus. 2019 metais bus atliekamas pažangos vertinimas ir, manau, dabar pradėjus intensyviai dirbti, galime pasiekti gerų pažangos rezultatų, – pažymi D. Žilinskas. – Tačiau kiekvienas pareiškėjas privalo savo veiklą planuoti – labai gerai apgalvoti, ką darys, kaip darys ir kam darys.“

Prioritetas – verslumas

„Skiriant paramą vietos veiklos grupėms pagal KPP 2014-2020 metų priemones, labiausiai orientuojamasi į veiklas, kurios įveiklintų per ankstesnius paramos teikimo laikotarpius susikurtą infrastruktūrą ir nauji projektai būtų orientuoti į veiklas, kurios generuotų pajamas ir kurtų darbo vietas. Dabar keliaudamas per Lietuvą pamatai nemažai tokių atvejų, kai pasinaudojant ES parama gražiai sutvarkyti bendruomenės namai – užrakinti, o raktas – pas pirmininką, kuris kažkur išvažiavęs, – sako žemės ūkio ministro patarėjas D. Žilinskas. –Žinoma, Lietuvoje yra daug puikių pavyzdžių, kai jau praėjusiame ES paramos laikotarpyje buvo galvojama apie verslumą ir sukurtos infrastruktūros panaudojimą tolimesniuose projektuose.“

Patarėjo pateiktas konkretus pavyzdys – VVG  „Pajūrio kraštas“ didžioji dalis jų projektų, įgyvendintų 2007–2013 m. laikotarpyje, orientuoti į veiklas ir į galimas  bendruomenės pajamos. „Tvarkant bendruomenės namus ir įrengiami keli kambariai, salė, kuriuose būtų galima teikti mokamas paslaugas. Labai gražus Brožių kaimo bendruomenės pavyzdys. Jie įgyvendindami projektą, sėkmingai išvystė išvežiojamojo maitinimo verslą, įdarbino daugiau kaip dešimt žmonių, nusipirko jiems reikalingą įrangą, transportą, įsirengė sandėlius. Ir bendruomenei gerai, ir ūkininkams, ir tiems, kuriems jie teikia savo paslaugas, – Klaipėdos rajono bendruomenių ir VVG veikla pasidžiaugia D. Žilinskas. – Lietuvoje yra ir daugiau bendruomenių, kurios įgyvendindamos projektus galvojo ir apie pajamų savo veiklai generavimą, bet VVG „Pajūrio kraštas“ išskirtinai į tai orientavosi savo strategijos projektuose. Net viešosios erdvės sutvarkytos taip, kad jas būtų galima pritaikyti veikloms, iš kurių būtų gaunamos pajamos.“

Patarėjas pabrėžia, kad verslumo projektai nereiškia, kad bendruomenės turės tapti UAB-ais ir verslininkais. „VVG verslumo projektų tikslas – ne pelnai, bet generuoti pajamas bendruomenės veiklai. Ir baimintis, kad verslumo projektai yra kažkas baisaus ir nepasiekiamo, tikrai neverta. Jei kyla klausimų ir nerandate atsakymų vietoje, kreipkitės į Žemės ūkio ministeriją. Esame pasirengę padėti – ir NMA, ir Kaimo plėtros departamentas, ir ministro kabinetas su pačiu ministru Broniumi Markausku priešakyje“, – pabrėžia D. Žilinskas.

Padidintas paramos intensyvumas

Pakoreguotas ir paramos intensyvumas. „Europos Komisija, atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos argumentus, kad kaimo bendruomenėms, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems vykdyti ne pelno siekiančius projektus, yra sudėtinga užtikrinti 20 proc. nuosavą prisidėjimą prie vietos projekto piniginėmis lėšomis, o vykdant neinvesticinius projektus, kai prisidedama savanorišku darbu, gali išaugti ir klaidų lygis. EK pritarė siūlymui „minkštiesiems“ vietos projektams paramos intensyvumą didinti iki 95, o mokymų projektams – iki 100 procentų, – pokyčius komentuoja D. Žilinskas. – Be to, EK pritarė ir siūlymams didinti paramos intensyvumą VVG inicijuojamiems teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams, kuriems parama teikiama pagal KPP priemonės LEADER veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“, atsižvelgiant į projektų pobūdį. Parengiamajai techninei paramai tarptautinio bendradarbiavimo projektams – iki 100, o tarpteritorinio bendradarbiavimo projektams – iki 95procentų.“

D. Žilinskas pažymi, kad didesnį paramos intensyvumą VVG gali taikyti projektams, teikiamiems nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Aiškesnės ir teisingesnės sankcijos

Žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas patikina, kad tuoj bus pakeista ir sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Rengiant tvarkas dėl sankcijų taikymo, patarėjo teigimu, buvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl dabar sankcijų taikymas ir apskaičiavimas  žymiai aiškesnis ir paprastesnis. Jis turėtų būti lengviau suprantamas paramos gavėjams. Žinoma, sankcijos, kurios yra nustatytos ES reglamentuose, nesikeičia.

Žemės ūkio ministerija rengia įsakymo „Dėl sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti  sankcijų skyrimo tvarką bei sumažinti paramos gavėjams  teksiančią finansinę  naštą, jei dėl objektyvių priežasčių bus nepasiekti projektų priežiūros rodikliai ar kiti sutartiniai įsipareigojimai.  „Pareiškėjai neturėtų baimintis, kad, pavyzdžiui, vos suklydęs gaus griežčiausias sankcijas, kurios gali viršyti ir pačią paramos sumą, ar kad bus nubaustas tais pačiais metais kelis kartus už tų pačių rodiklių nepasiekimą. Tegu mūsų ūkininkai, verslininkai ar visuomenininkai ramiai ir sąžiningai atlieka savo tiesioginius darbus, o mes esame tam, kad jiems padėtume, todėl naujoji sankcijų metodika bus ne tik aiškesnė, teisingesnė, bet ir labiau atsižvelgs į pažeidimų pobūdį ir specifiką – sankcijos už tyčinius ar piktybinius pažeidimus nesušvelninamos“, – pabrėžia D. Žilinskas.

Viena svarbiausių naujovių, palengvinsiančių paramos gavėjų naštą yra ta, kad  bus aiškiai įtvirtinama didžiausia galima sankcija – 100 proc. gautos paramos sumos. Vadinasi, paramos gavėjas, padaręs pažeidimų, blogiausiu atveju privalės grąžinti visą gautą paramos sumą. „Ne paslaptis, kad ūkininkus, galvojančius apie paramos gavimą, dažnai sustabdo baimė – kas man bus, jei nesugebėsiu įvykdyti projekto, nepasieksiu rodiklių ar būsiu priverstas keisti veiklą. Tad noriu nuraminti visus nerimaujančius ir paskatinti tapti pareiškėjais. Bandykite – blogiausiu atveju teks grąžinti gautą paramą, ne daugiau“, – drąsina patarėjas.

Jei bus nustatytas daugiau nei vienas pažeidimas, bus galima aiškiai ir konkrečiai apskaičiuoti sankcijas – jos bus sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotą sankciją, tačiau jei vienas pažeidimas turėjo įtakos kito pažeidimo atsiradimui, sankcijos nebus sumojamos. Anksčiau minimali sankcija už vieną pažeidimą buvo 100 eurų, net jei realiai ji siekdavo, pavyzdžiui, 38 eurus. Pagal naująją tvarką sankcijos bus apskaičiuojamos tiksliau, konkrečiau, vertinant pažeidimo nominalias vertes ir jas sumuojant, taigi pareiškėjui jos bus mažesnės. Minimali visų pažeidimų sumos riba (dėl administracinių kaštų) išliks, ji sieks 100 eurų.

Mažės sankcijos už projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą atsižvelgiant į metus, kada padarytas pažeidimas. Kitas svarbus pokytis palies paramos gavėjus, kurie, vykdydami projektą, suteiks kitam asmeniui įgaliojimą vykdyti veiklą, kai tai draudžiama įgyvendinimo taisyklėse. Sankcija bus taikoma proporcingai laikotarpiui, kuriuo paramos gavėjas nevykdė projekte numatytos veiklos, o buvo suteikęs įgaliojimą.

„Sankcijos nebus taikomos, kai pažeidimas yra padarytas dėl išimtinių, nenumatytų aplinkybių. Išimtinėmis aplinkybėmis bus laikoma, jei pareiškėjas (ir/arba paramos gavėjas) įrodys, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, pavyzdžiui: liga; privalomoji karo tarnyba; gaisras, meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį valdai; embargas; tiekėjų (rangovų) bankrotas, jų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas; nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams ar netinkamas kompetentingų institucijų funkcijų vykdymas. Šis išimtinių aplinkybių sąrašas nėra galutinis, jis bus pildomas pagal poreikį ir situaciją, – naujovę pristato ministro patarėjas. –Sankcijos nebebus taikomos kai mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra ištaisomas. Mažareikšmiu pažeidimu laikomas pažeidimas, kuris nepadarė žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, buvo padarytas netyčia, yra vienkartinio pobūdžio, neturėjo įtakos projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti ir gali būti ištaisytas.“

Naujojoje metodikoje, pasak D. Žilinsko, yra daugiau pasitikėjimo – sankcijos neretu atveju bus taikomos tik tada, kai pareiškėjas, įspėtas apie padarytas klaidas, jų neištaisys per numatytą laiko tarpą. „Sunerimti turėtų tie pareiškėjai, kurie daro pakartotinius pažeidimus. Jiems naujoji metodika gali gerokai palengvinti kišenes, nes už pakartotinį pažeidimą bus skiriama 10 proc. didesnė sankcija už prieš tai buvusią sankciją. Didesnė sankcija nebus skiriama, jei paramos gavėjas pakartotinai nepasiekė ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmių ir finansine išraiška apibūdinamų projekto priežiūros rodiklių“, – pabrėžia D. Žilinskas.

Pakartotinis pažeidimas yra tada, kai nustatyta, jog tas pats paramos gavėjas padarė pažeidimų, įgyvendindamas projektus pagal tą pačią priemonę, atlikdamas tokio paties tipo veiksmą per visą 2014-2020 m. programinį laikotarpį arba per pastaruosius ketverius metus padarė pažeidimų, įgyvendindamas projektus pagal panašią 2007-2013 m. programinio laikotarpio priemonę.