24 kovo, 2021

Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka

Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvės tvarkybos darbai

Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė (Trakų r.) pradėta remontuoti vietos bendruomenės iniciatyva – ji pasirūpino, kad statinys būtų įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, ji pasiekė, kad būtų skirta lėšų cerkvės remontui.

„Cerkvės būklė buvo labai prasta – stogas kiauras, pro jį bėgo vanduo, dėl kurio kentėjo visas pastatas. Mano seneliai gyveno gretimame kaime, dabar ten įsikūrę tėvai, lankydavausi joje nuo vaikystės, todėl buvo labai gaila matyti, kaip pastatas nyksta. Labai norėjosi jį apsaugoti, kad išliktų ir ateities kartoms“, – pasakojo Daniliškių sentikių religinės bendruomenės pirmininkė Arianda Šostak.  

Pasak pašnekovės, bendruomenė ėmėsi gelbėti žūstantį pastatą ir jai pasisekė – cerkvei tvarkyti buvo skirtos Paveldotvarkos programos lėšos. Visus darbus organizuoja Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

„Labai džiaugiamės, kad mums pavyko“, – stebėdama remontuojamą pastatą neslėpė A. Šostak.

Tik, pasak pašnekovės, darbai užsitęsė kiek ilgiau nei tikėtasi – finansavimas paskirstytas pagal metus, tad 2019 metais pradėti darbai bus baigti tik 2022-aisiais, o norėtųsi vėl greičiau naudotis atgimusiu statiniu.  

„Paprastai mes rinkdavomės į cerkvę per keturias pagrindines metų šventes: Išpažintį, Velykas, Šv. Trejybės (Troica) dieną ir mirusiųjų paminėjimą. Šiemet per jas turėsime važiuoti į Kauną, Vilnių ar kitus miestus, nes kol atliekami remonto darbai, negalime naudotis pastatu, kuris mums yra ir maldos namai, ir bendruomenės susibūrimo vieta“, – pasakojo pašnekovė.

 Pradėti darbai pateikė nenumatytų staigmenų

„Darbus pradėjome jau nuo 2019 metų. Tvarkybos darbų sprendimai parinkti vadovaujantis atliktais tyrimais ir esamos būklės, paaiškėjusios pradėjus remontą, papildomu vertimu. Darbų susidarė ilgas sąrašas: viso fasado, stogo, kupolų ir vidaus interjero tvarkyba, tinko nudaužymas nuo cokolio ir remontas; grindų tvarkymas; durų bei langų remontas, dažymas ir kiti“, – vardijo darbus Miron Čebatul, Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas.

Šiemet remontuojamas stogas, fasadas, langai bei durys, bus restauruojamas bokštelio svogūno formos šalmas su kryžiumi. Kitais metais suplanuoti vidaus apdailos (rąstų sienų valymas ir apdorojimas preparatu, naikinančiu grybus, pelėsius, sienų bei lubų apdaila) bei elektros instaliacijos darbai, bus sutvarkyta teritorija.

Pradėjus remontus atsirado ir neplanuotų staigmenų. Pavyzdžiui, nukėlus varpinės ir apsidės bokštelių kupolus nustatyta, kad sovietiniu periodu jie buvo sutvirtinti skardos lakštais, pakeista jų forma. Tad numatyta atstatyti istorinių formų šalmus, suremontuoti vidaus konstrukcijas ir pakloti skardos lakštus (žvynus).

Pradėjus ardyti grindis pasimatė, kad grindų sijos neturi pakankamos atramos ant grunto, todėl teks įrengti tinkamą pagrindą grindims. Keičiant apatinius statinio sienojus paaiškėjo, kad reikės permūryti didžiąją dalį pamato.

Taigi, po remonto bendruomenė galės džiaugtis ne tik ateities kartoms išsaugotu, bet ir pirminę istorinę išvaizdą atgavusiu pastatu.

Seniausia sentikių bendruomenė Vilniaus krašte

Daniliškių sentikių bendruomenė yra seniausia Vilniaus krašte, įsikūrusi XVIII a. pradžioje, priklausė fedosejininkų atšakai, o nuo XIX a. vidurio – pomorų. Cerkvė pastatyta 1817 metais, iki 1825 m. ja naudojosi ir Vilniaus sentikiai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą cerkvė smarkiai nukentėjo, tad 1931 m. buvo pastatyta nauja medinė su varpine ant betoninio pamato. Joje yra erdvi maldos salė ir dabar nenaudojami gyvenamieji popo šeimos kambariai. Cerkvė vienijo ne tik Daniliškyje, bet ir Onuškio bei Stakliškių apylinkėse gyvenusius bendruomenės narius.

Sovietmečiu cerkvė buvo uždaryta, o 1990 m. vėl grąžinta sentikių bendruomenei. Dabar į joje vykstančias apeigas susirenka ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys sentikiai, o veikiančiose kapinėse laidojami jų mirusieji.

Cerkvė tampa ir populiariu turistų traukos objektu.

 


21 lapkričio, 2024

Antradienį Druskininkų savivaldybės vadovai susitiko su Vilniaus alėjoje 1987 metais pastatytų ir neatsiejama Druskininkų dalimi tapusių skulptūrų autoriais broliais Jonu […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

16 lapkričio, 2024

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo paveldosaugininkams priteisė […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
12 lapkričio, 2024

Vilniuje intensyviai tvarkomos ne tik gatvės, bet ir viešosios erdvės. Per šiuos metus atnaujinimo darbai bus baigti 17-oje viešųjų erdvių, […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Ketvirtadienį Glitiškių dvare įvyko Vilniaus rajono savivaldybės kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuota švietimo konferencija, kurios metu buvo […]

7 lapkričio, 2024

Kauno marių regioniniame parke šiemet atrastas Palemono piliakalnis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pranešė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Į […]

7 lapkričio, 2024

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė Kauno rajono savivaldybei parvežė dar vieną tarptautinį įvertinimą – ECTN (Europos kultūrinio turizmo tinklo) apdovanojimą, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]