Danų desperacija Alytuje: negali niekam įbrukti 100 eurų didesnės algos

Alytuje darbdaviai kone beldžiasi į žmonių duris – tik ateikit dirbti, apmokysim ir atlyginimą mokėsim ne kaip alytiškiams, o didesnį – kaunietišką. Tikras paradoksas – nors Alytaus apskritis pagal nedarbo lygį Lietuvoje yra viena lyderių, surasti darbuotojų, net ir žadant jiems dosnų atlyginimą, nėra lengva.

Lietuvoje dešimtmetį veikianti Danijos baldų įmonė „Theca Furniture“ neseniai įkūrė padalinį Alytuje – birželį pagamino pirmuosius baldus. Įmonė yra pasiruošusi pasamdyti apie 150 žmonių, tačiau kol kas surado vos trečdalį jų.

„Susirinkti kolektyvą visada yra ne taip paprasta. Alytuje nesame žinomi“, – pasakojo beveik 700 žmonių įvairiuose Lietuvos regionuose įdarbinusios įmonės direktorė Jolanta Rebždienė.

Atlyginimą mokės kaip kauniečiams

„Alytuje nedarbo lygis yra vienas aukščiausių Lietuvoje. Potencialas su darbo jėga turėtų būti neblogas“, – pasakojo J.Rebždienė, kuri daug vilčių sieja su dideliu bedarbių Alytuje skaičiumi. Visoje apskrityje darbo neturi beveik 10 tūkst. darbuotojų, arba 10,6 proc. darbingų regiono gyventojų.

Šiuo metu baldų įmonėje Alytuje dirba apie 40 darbuotojų, dar apie 15 darbuotojų yra apmokomi Kaune. Šiemet „Theca Furniture“, visus baldus gaminanti eksportui, ketina įdarbinti dar apie 100 žmonių. Kada? Kuo greičiau, aiškina įmonės vadovė.

„Kuo greičiau rasim, tuo greičiau juos apmokysime. Jau turime įsirengę darbo vietas ir darbuotojus galėtume įdarbinti jau dabar“, – pasakojo J.Rebždienė.

Įmonė dabar ieško siuvėjų, baldų apmušėjų, įvairios kvalifikacijos logistikos darbuotojų: „Siuvėjų ieškome jau su patirtimi, nes tai yra baldai ir reikia mokėti siūti, apmušėjai gali būti ir su patirtimi, dalį mokome ir patys, kitų kvalifikacijų darbuotojus apmokome patys, nereikalinga speciali darbo patirtis.“

Įmonė žmonių ieško ir per darbo biržą, per skelbimus, taip pat rengia ekskursijas, kurių metu atsiveža suinteresuotus žmones į gamyklą ir kalbasi su jais apie lūkesčius ir jų galimybes įsidarbinti.

„Manau, kad rasime žmonių. Darbuotojus didesnei plėtrai pradėjome rinkti tik liepą, taigi nedramatizuočiau situacijos, kad darbuotojų čia nėra“, – pasakojo įmonės vadovė.

Tiesa, Alytuje nedarbo lygis nėra toks didelis kaip apskrities vidurkis. Mieste nedirba 9,7 proc. žmonių. Tačiau pagal šį rodiklį Alytus vis dar smarkiai lenkia bendrą Lietuvos vidurkį – nedarbas šalyje siekia 7,8 proc.

„Theca Furniture“ žmones bando prisivilioti dideliu atlyginimu: „Į Alytų ateiname su tais pačiais atlyginimais, kaip ir Kaune.“

O tai reiškia, kad būsimieji baldų gamyklos darbuotojai turi viltį uždirbti iki 100 Eur daugiau, neatskaičius mokesčių, nei kiti alytiškiai. Mat, kaip liudija Statistikos departamento duomenys, baldų gamybos sektoriuje Alytuje pirmąjį šių metų ketvirtį mėnesinis bruto atlyginimas siekė 625,4 Eur, Kaune – 724 Eur.

Kiek konkrečiai moka skirtingų specialybių darbuotojams, pati įmonė neatskleidė.

Lietuviškas paradoksas

Pagal nedarbo lygį Alytaus apskritis atsilieka tik nuo Utenos (11,4). Kitose apskrityse, išskyrus Tauragės, nedarbas nesiekia 10 proc. Nepaisant to, darbuotojų paieška prailgsta. Kodėl?

„Alytus niekad nebuvo itin diversifikuotas pramonės kraštas – dabar yra didelė čiužinių gamykla, anksčiau buvo Alytaus „Alita“ su labai specifine gamyba. Iš esmės buvo keli tokie sektoriai, kurių darbuotojai, uždarius įmones, tiesiog nebeturėjo sau pagal specialybę ir kvalifikaciją tinkamų darbo vietų“, – 15min aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertas Juozapas M. Preikša.

Pasak jo, struktūrinio nedarbo problema Alytuje egzistuoja jau kurį laiką. Didelė bėda yra tai, kad tik 20–30 įmonių yra socialiai ar politiškai aktyvios, tai yra, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, kitaip yra matomos potencialiems darbuotojams.

Daliai žmonių būtina persikvalifikuoti, tačiau jie, neturėdami pakankamai informacijos apie potencialų darbdavį, bijo į jį kreiptis, nežino, kaip pakeisti, pakelti savo kvalifikaciją.

„Jeigu verslas yra pasyvus, tai jis galbūt aktyviai nepasakoja, kokios yra kvalifikacijos kėlimo galimybės. Mes matome labai didelę perspektyvą įmonėms – atsivežti į ekskursiją žmonių, o ne tik skelbimą įdėti. Taip yra daug didesnis darbuotojų pritraukimo faktorius“, – kalbėjo J.M.Preikša.

Pasak jo, Alytui reikėtų atkreipti dėmesį į du dalykus – investicijų, ypač žinomų tarptautinių prekės ženklų ir įmonių pritraukimą į regioną, taip pat švietimo įstaigų ir verslų atvirumą bendradarbiauti.

„Jeigu šitą išsprendžiame, jaunimas eis mokytis žinodami, kad gali gauti darbą“, – kalbėjo ekspertas.