Darbo rinkos naujienlaiškis: įregistruota mažiau nedirbančių gyventojų
Naujausiame Lietuvos darbo biržos naujienlaiškyje skelbiama, kad per septynis šių metų mėnesius įregistruota 144,1 tūkst. bedarbių – tai 0,5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o 58 proc. visų laisvų darbo vietų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš kurių beveik kas trečia darbo vieta – prekyboje. Kas ketvirtą – penktą darbo pasiūlymą pateikė pramonės įmonės, statybos – 14,3 proc.
Per sausio – liepos mėnesius bedarbiai įsigijo beveik 54,7 tūkst. verslo liudijimų savarankiškai veiklai vykdyti. Daugiau bedarbių vykdo savarankišką veiklą – įsigiję verslo liudijimus jie dirba statybos darbus, užsiima kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla ir prekyba.
Per šių metų sausio – liepos mėnesius darbdaviai registravo 122,6 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 15,1 tūkst. – terminuotam įdarbinimui. Liepos mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 21,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Išaugus absolventų skaičiui, augo ne tik jaunimo dalis tarp bedarbių, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.
Neturinčių profesinio pasirengimo dalis bedarbių struktūroje sumažėjo iki 32,5 proc., kai kitais metų mėnesiais svyruoja apie 37 proc.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio 1 d. buvo registruota Ignalinos (14,9 proc.) savivaldybėje. To priežastis ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius. Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų. Nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui. Taip pat aukštas nedarbas išlieka Lazdijų (14,7 proc.) ir Zarasų (14,0 proc.) rajonų savivaldybėse, kur darbo jėgos pasiūla gerokai aukštesnė už paklausą. Visos aukščiausio nedarbo teritorijos – šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Dėl geografinės padėties šių savivaldybių gyventojams ribotos mobilumo galimybės.
Vietos ūkio struktūra pagal ekonomines veiklas lemia, kad daugiausia darbingo amžiaus moterų registruota bedarbėmis Visagino (15,8 proc.) ir Kelmės rajono (13,7 proc.), mažiausiai – Neringos (2,5 proc.) ir Birštono (2,7 proc.) savivaldybėse.
Aukščiausias vyrų nedarbas − Lazdijų (16,6 proc.) ir Ignalinos (16,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai darbo neturinčių darbingo amžiaus vyrų buvo Neringoje – 2,9 proc. ir Kretingoje (3,3 proc.).
Daugiausia 16 – 29 metų amžiaus jaunuolių, registruota Visagino (8,9 proc.) ir Jurbarko (7,6 proc.) savivaldybėse. Žemiausi jaunimo nedarbo rodikliai – Kretingos rajono (1,7 proc.) ir Neringos (1,9 proc.) savivaldybėse.
Išsamiau skaitykite čia
