Dargužiams – 450 metų
Rugpjūčio 20-ąją dargužiečiai šventė kaimo 450 metų sukaktį.
Jubiliejinis renginys pradėtas Šv. Mišiomis už kaimo gyvuosius ir mirusius Valkininkų Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Po pamaldų šventės dalyviai susibūrė prie kaimo viduryje jau 140 metų stovinčios koplytėlės, kad dar kartą nulenktų galvas prieš Amžinybėn iškeliavusius protėvius. Koplytėlėje kabantis, kadaise iš paties Gardino pargabentas, varpas ne vienai dargužiečių kartai buvo tapęs tiek malonių, tiek liūdnų žinių pranašu. Jis kviesdavo į gegužines pamaldas, jis palydėdavo pro šalį nešamą mirusįjį.
Gražaus 450 metų jubiliejaus proga buvo pašventintas paminklinis akmuo, ant kurio kiekvienas kaimo svečias galės išvysti metus, kada Dargužiai buvo paminėti rašytiniuose šaltiniuose (1566 m.).
Ankstesnį laiką gaubia paslaptis. Padavimuose pasakojama, jog vardą kaimui davęs žvejys Dargužis, kuris plaukęs valtele Merkiu ir, pamatęs gražią vietą, išlipęs apsižiūrėti. Jam taip patikę, jog netrukus ant kalnelio ir įsikūręs.
Detaliau apie Dargužių praeitį renginio dalyviai galėjo susipažinti bendruomenės ir amatų centro salėje atidarytoje fotografijų parodoje „Dargužiai – tarp praeities ir dabarties”.
Vyresnieji kaimo gyventojai džiaugėsi nuotraukose radę save, pusamžiai savo vaikams rodė senelius ar prosenelius.
Pasakojama, jog aplinkiniuose Valkininkų dvaro kaimuose kadaise buvo įsikūrę įvairūs amatininkai. Dargužiuose nestigo gerų račių, veikė kalvė, joje buvo apkaustomi vežimų ratai.
Caro valdymo laikais Dargužiuose veikė slapta lietuviška mokykla. Lietuvių kalbos buvo mokoma kaimo pirkiose paeiliui. Kaimas didžiuojasi turėjęs knygnešį Jurgį Uždavinį, kuris bendravęs su vyskupu Motiejumi Valančiumi bei Biržų krašto knygnešiu Jurgiu Bieliniu.
Pasak Dargužių kaimo bendruomenės pirmininkės Aldutės Jankauskienės, šiuo metu kaime gyvena 232 gyventojai. Vyriausioji – 1919 metais gimusi Ona Gudonienė kaimo jubiliejiniame renginyje visiems maloniai šypsojosi ir patyliukais dalinosi prisiminimais. Vyriausias vyras – 1925 metais gimęs Juozas Balkė atėjo lydimas artimųjų. Visi vyriausieji dargužiečiai buvo pagerbti.
Bendruomenės pirmininkė džiaugėsi, kad kaimui išnykimas kol kas negresia – šįmet gandras užsuko net į tris sodybas, kur dabar smagiai krykštauja jauniausieji dargužiečiai. Tuščių namų, pasak vietinių žmonių, nebūna. Juos greitai nusiperka vilniečių šeimos. Esą ir dabar trejetas namukų pardavinėjama, bet niekas neabejoja, jog naujų šeimininkų ilgai laukti neteks.
Dargužiuose yra ką veikti. Renginio dalyviai džiaugėsi, jog kaime klesti amatai – įsikūręs amatų centras, vienijantis ir audėjas, ir mezgėjas, ir duonos kepėjas bei puikių sūrių gamintojus. Kaime įsikūrę ir šilauogių augintojai.
Amatų centro parduotuvėlėje sutikta darbščiarankė Dana Volungevičienė renginio dalyviams siūlė dailiai iš virvučių nunertus krepšelius. Jau trisdešimt metų Dargužiuose gyvenanti moteris tvirtino, jog dargužiečiai ne vien grybais ir uogom gyvi. Svarbu netingėti dirbti. D. Volungevičienė gyrė iniciatyvų kaimo jaunimą, komplimentų negailėjo „tikrą sujudimą Dargužiuose padariusiam sūrininkui Valdui Kavaliauskui”.
Kaimo šeimininkės svečiams netruko įrodyti savo išradingumą ir sugebėjimus – kvietė vaišintis troškiniu, ragauti naminės giros.
Sveikinimo žodį gražios šventės proga taręs Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas dargužiečiams linkėjo dar daugiau nuoširdumo, pasitikėjimo vieni kitais, supratimo… Direktorius priminė pasakojimą apie drugelį, kurį žmogus, laikydamas savo delnuose, galėjo ir nužudyti, ir paleisti į laisvę… Panašiai, pasak savivaldybės administracijos vadovo, yra ir su žmonių bendryste. „Viskas – mūsų pačių rankose”, – sakė A.Verbickas.
Netrukus į sceną kopė folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai” bei aplinkinių kaimų saviveiklininkai. Prie suneštinių vaišių stalo linksmintasi iki vėlumos.
