Dargužių amatų centre atidaryta Sūrininkystės mokyklos rudens sesija
Rugsėjo 23 d. Dargužių amatų centre buvo atidaryta Sūrininkystės mokyklos rudens sesija.
Šventė pradėta su gera nuotaika, su ant tvoros paliktais linkėjimais vasarai, su rimtais planais, su lietuviškų bei prancūziškų sūrių ragavimais, su rajono vadovų sveikinimais.
Toks rugsėjis atrodo neįprastas, bet labai įdomus, teikiantis vilčių, jog smulkus gamintojas kaimo vietovėje su kiekviena diena įgaus daugiau žinių, pasitikėjimo, stiprybės.
„Smulkus gamintojas yra labai svarbus. Jis kaime palaiko ekonominę veiklą” – kalbėjo teorinių-praktinių seminarų Lietuvos ūkininkams vedėjas Frederic‘as Gobin‘as iš Prancūzijos. Šioje šalyje, pasak dėstytojo, pieno perdirbimas yra labai gerai organizuotas, kraštas džiaugiasi smulkių gamintojų asociacijų gausa. Lietuva – jauna Europos Sąjungos šalis, kurioje panašių dalykų dar tik mokomasi. Pasak lektoriaus, mūsų šalies ūkininkai turi išmokti kovoti už savo interesus. Tam reikia bent minimumo žinių, tam reikia ne tik išmokti gaminti, bet ir, pasak Frederik‘o Gobin‘o, ir atitinkamai mąstyti.
„Džiaugiuosi, kad pavasarį Dargužių amatų centre vykę sūrininkystės mokymai turi tęstinumą ir kad šiandien Sūrininkystės mokyklos rudens sesijos atidaryme esame pilni vilčių, kupini naujų jėgų. Mes turime ir didesnių ambicijų, nes planuojame centre, bendradarbiaudami su amatų mokykla „Sodžiaus meistrai”, įkurti pameistrystės (praktinių mokymų) mokyklą. Galime didžiuotis, kad į centrą atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. Mokiniai atvirauja, jog Dargužių amatų centre jie suranda reikalingiausias praktines žinias, kurių iki šiol nebuvo gavę jokiose mokymo įstaigose”, – sakė Amatų centro direktorė Gintarė Miškinienė.
Šįmet į rudens sesijos pirmąsias paskaitas bei praktinius užsiėmimus susirinko vienuolika smulkiųjų gamintojų iš visos Lietuvos: Rokiškio, Kretingos, Alytaus, Vilniaus, Jurbarko ir, žinoma, Varėnos. Jie gilinasi į įvairių sūrių (minkštųjų, kietųjų, su mėlynuoju pelėsiu, čedaro tipo, rūgštinių-fermentinių ir kt.) gamybą, domisi, kaip įsirengti ir legalizuoti sūrinę ūkyje ir t. t. Vėliau planuojama vykti ir į pažintines keliones.
Sūrininkystės mokyklos rudens sesijos pradžia džiugiai nuteikė visus, susirinkusius įgyti žinių. Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos gyventoja Inga Kučinskienė planuoja turėti ožkų ūkelį ir iš jo bandyti išgyventi. Moteris tvirtino, jog jai labai praverčia mokykloje įgyjamos žinios.
Varėnos rajono Vydenių seniūnijos Kijutiškių kaimo ūkininkė Ginta Novikevičienė pasakojo sūrius pradėjusi gaminti prieš 15 metų. Ji sakė esanti labai dėkinga VšĮ „Sūrininkų namai” direktoriui Valdui Kavaliauskui už bendrystę. Produkciją Ginta pardavinėja ne tik Varėnos krašte, bet ir Tymo turguje Vilniuje. Kepti, džiovinti, fermentiniai ir kitokių rūšių sūriai turi paklausą. O ir gamintoja patenkinta. Anksčiau, kai bandyta išgyventi vien iš pinigėlių gautų už pieną, buvę labai sunku verstis.
Sūrininkystės mokyklos rudens sesijos dalyviai sutarė, jog jauną žmogų reikia labai gerai paruošti, kad jis ne tik norėtų likti kaime ar jame įsikurti atvykęs iš miesto, bet ir kad gerai jaustųsi jame gyvendamas ir dirbdamas.
VšĮ „Sūrininkų namai” direktorius Valdas Kavaliauskas dėkojo partneriams iš Italijos bei Prancūzijos už pagalbą ruošiant Lietuvos sūrininkus.
Sveikinimo žodį taręs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir administracijos direktorius Alvydas Verbickas linkėjo sėkmės smulkiems gamintojams ir įteikė indą, skirtą naudoti pienui, linkėdami jį pirmiausiai pripildyti gerų emocijų.
