Darius Ulickas: Kas mus ims? – mažesnių miestelių gyventojams saugumo grėsmės neįdomios
Saugumo klausimai paskutiniu metu aptarinėjami dažnai ir iš įvairių pusių. Aukščiausiu lygiu. Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje, Londone… Neseni įvykiai Vilniuje, nors ir įvairiai vertinti, bet nepalikę abejingų. Bent jau sostinėje. Tema aktuali ir verčianti imtis veiksmų.
Važinėju daug ir susitinku su įvairiais žmonėmis iš Raseinių, Kelmės rajono, Kėdainių ir kitų miestų, miestelių ir kaimų. Aptariame gyventojams svarbias problemas. Kam svarbu mokyklos atnaujinimas, kas susirūpinęs dėl kelių remonto, bet nė karto neišgirdau nuogąstavimų dėl saugumo. Susidaro įspūdis, kad visa diskusija dėl teroristinių išpuolių ir viešojo saugumo stiprinimo vyksta tik Vilniuje. Mažesniuose miesteliuose tai nelabai ir aktualu.
„Kas mus ims?“ – tai pagrindinis atsakymas, kurį išgirstu, kai paklausiu, ką žmonės mąsto apie iškilusias grėsmes. Ne vienas mano sutiktas gyventojas tik šyptelėdavo paklaustas ir numodavo ranka, kad jų tai neliečia.
„Tegu ponai Vilniuje mąsto apie tai. Mes gyvename savo ritmu. Savo triukšmadarius pažįstame ir žinome, kaip juos nuraminti, o teroristams mes neįdomūs“, – juokėsi Virgis iš Kelmės.
„Taip, per žinias tik ir girdime kas, kur, ką nušovė, susprogdino… Pasaulis baigia išprotėti! Gerai, kad gyvename ramiame miestely ir nereikia sukti apie tai galvos. Aš labai dėl to džiaugiuosi“, – antrino Laima iš Raseinių.
„Nesuprantu, kam tiek kalbėti apie tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų. Sėdime sau savo užkabory ir tylėkime. Kam tą baimę kelti? Lyg pas mus taip galėtų nutikti. Nesąmonė!” – savo nuomonę išsakė Vilius iš Kėdainių.
Akivaizdu, kad mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms saugumo klausimai nekelia didesnio susirūpinimo. Visi jaučiasi saugūs ir nutolę nuo grėsmių. Visgi neturėtume pamiršti budrumo. Savisaugos instinktas neturėtų „užmigti“, nes tai negali nutikti mums.
Miesteliuose dažnai susiduriu su požiūriu „mes esame per maži“ , bet šiuo atveju jis yra visai netinkamas. Saugumas – tiek mažų, tiek didelių klausimas, todėl nepamirškime būti budrūs ir saugokime save ir savo artimuosius.
Ne paskutinėje vietoje šiuo klausimu yra ir švietimas. Atsižvelgiant į tarptautinę padėtį, paskutinių įvykių parodytas grėsmes, saugumo stiprinimas ir grėsmių prevencija turi būti suvokiama ir įgyvendinama vienodai tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose. Čia turėtų įsitraukti visos institucijos, kurios atsakingos ir už išorinį, ir už vidinį saugumą. Jos geriausiai suvokia padėtį, todėl turėtų kuo daugiau kelti diskusijų visuomenėje ir kalbėtis su gyventojais apie saugumą ir kylančius pavojus. Netgi galėtų apsilankyti mokyklose ir nuo mažų dienų rodyti pavyzdį, koks turėtų būti patriotiškas ir pilietiškas lietuvis. Pilietiškumo ugdymas svarbus kaip niekada.
Galima pasidžiaugti, kad paskutiniu metu itin suaktyvėjo Lietuvos šaulių sąjunga. Man pačiam teko garbė sudalyvauti Betygalos Maironio gimnazijos mokinių inauguracijoje į Šaulių sąjungą. Tie jauni, pasiryžimo ir idealų pilni veidai, suteikia vilties, kad jaunoji karta ne tik adekvačiai suvoks grėsmes, bet ir bus joms pasiruošę.
