Daugai – ne kurortas, bet labai gražus ir turistų mėgstamas kraštas
Daugų miestas įsikūręs vienoje iš gražiausių Alytaus rajono vietų, apsuptas Didžiulio ežero. Ar kada bandėte visą šį ežerą apiplaukti arba apeiti pakrantėmis?
Išsidėstęs šalia ežerų, dvelkiantis ramybe, skendintis žalumoje miestelis palieka gerą įspūdį čia apsilankiusiems ir pasitenkinimą – čia gyvenantiems.
Daugams jau daugiau kaip 5-erius metus vadovauja šiame krašte gimusi ir užaugusi seniūnė Irma KAŠĖTIENĖ. Su ja kalbamės apie nuveiktus darbus, gyventojų problemas ir kaip jai su visu tuo pavyksta susitvarkyti.
Turbūt Jus pažįsta dauguma Daugų seniūnijos gyventojų, bet vis vien trumpai papasakokite apie save.
Po mokyklos baigimo studijavau Lietuvos žemės ūkio universitete – namų ūkio technologijos ir profesijos mokytojos specialybę. Mano studijos apėmė itin daug sričių: slaugą, agronomiją, paukščių ir gėlių auginimą, net socialinį darbą. Anuomet tai buvo – itin populiari specialybė, kurią daug kas norėjo studijuoti.
Po universiteto teko dirbti pedagoginį darbą, tačiau labai neilgai. Nuo 2004 m. pradėjau dirbti Alytaus rajono savivaldybėje. Iš pradžių – Žemės ūkio skyriuje, vėliau, 2011 m., pradėjau darbuotis Alovės seniūnijoje seniūnės pareigose. Prieš penkerius metus perėjau dirbti į Daugus.
Kartu su vyru dar ir ūkininkaujame, iš pradžių auginome ir galvijus, tačiau nuo šių metų pasilikome tik prie grūdinių kultūrų auginimo.
Jau daug metų ramybę randu, pasinėrusi į savo mėgstamą veiklą – gėlių auginimą. Tų gėlių jau ne šimtais, o tūkstančiais skaičiuoju, o ir mano šeima juokiasi, sakydami, kad kai nueinu pas savo gėles, tai ir sveikata pasitaiso, ir nuotaika kaip mat atsiranda. Taip iš tiesų ir yra, tvarkydama, ravėdama gėlynus aš nusiraminu, mintimis pabėgu nuo susikaupusių problemų ir visų rūpesčių. Kadangi daugiametės gėles itin greitai plečiasi, – jas dovanoju kitiems, Daugų aikštėje sodinu.
Buvote Alovės seniūnė, atėjote į Daugus? Kaip jus gyventojai priėmė, ar pati čia jaučiatės sava?
Smagu, kad praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mano darbo Alovės seniūnijoje, iš ten man vis dar paskambina gyventojai, papasakoja, kaip jiems sekasi, pasidomi, kaip aš laikausi. Tokiomis akimirkomis galvoju, kad turbūt nebuvau blogiausia seniūnė, jeigu ir geru žodžiu pamini, ir mano sveikata pasidomi,– besidalindama prisiminimais šypsosi Irma. Sako, jog siekia ir Dauguose rasti raktą į gyventojų širdis, padėti jiems sprendžiant kasdienes gyvenimo problemas.
Teko girdėti, kad pastaruoju metu ir Jūs pati susidūrėte su rimta problema, kai buvo nustatyta onkologinė liga. Neslepiate diagnozės. Kaip jaučiatės dabar?
Kai sužinojau, jog sergu vėžiu, šią žinią pranešiau seniūnijos kolektyvui, artimiesiems ir kitiems žmonėms, su kuriais yra susijusios mano pareigos. Niekada nemačiau tikslo slėpti, manau, kad aplinkiniai turi teisę tai žinoti.
Ar užsitęsęs gydymas nepakenkė Jūsų darbui, santykiams su gyventojais?
Kad būtum geras visiems, turbūt turėtum tik ledus pardavinėti (šypteli). O paprastam mirtingajam visko pasitaiko.
Aš stengiuosi neapleisti seniūnijos darbų, įsiklausau į žmonių prašymus. Man visada žymiau lengviau įvykdyti konkretų prašymą, negu klausytis abstrakčių kalbų.
Suprantu, kad visi norime gyventi patogiau, gražiau, jaukiau. Su savivaldybės vadovais dažnai kalbame apie konkrečius darbus, juos planuojame. Jeigu kažkas nepadaryta, vadinasi, kol kas nėra tam galimybių. Stengiuosi paaiškinti seniūnijos gyventojams, kad visur yra darbų eiliškumas, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo darbų nuoseklumas.
Daugai kasmet vis labiau atsinaujina, tampa šviesesni, jaukūs, modernūs. Kas padaryta per Jūsų vadovaujamą laikotarpį? Kokios iniciatyvos įgyvendintos?
Didžiausi gyventojų lūkesčiai – komunalinėje srityje, tai nuo to ir norėčiau pradėti. Per 5-erius pastaruosius metus Daugų seniūnijoje buvo suremontuota 12 km žvyrkelių, išpilta 3 km išlyginamojo sluoksnio, suremontuota 12 km žvyrkelių. Šie infrastruktūros pokyčiai neatrodo labai dideli, bet jie neabejotinai keičia mūsų gyvenimą, jo kokybę.
Miestelyje gyvena 1000 gyventojų, visoje seniūnijoje – virš 3000, ir kiekvienas iš jų turi savo poreikių, norų, kartais – tiesiog svajonių, kad viskas būtų padaryta čia ir dabar. Į viską reikia atsižvelgti ir pagal galimybes tenkinti tuos norus bei poreikius.
Gyventojai itin aktyviai pradėjo naudotis Alytaus rajono savivaldybės teikiama parama senų šildymo katilų keitimui bei nuotekų valymo įrenginiams. Seniūnija padeda žmonėms parengti prašymus, teikia visokeriopą pagalbą bei informaciją. Džiaugiamės, kad įvairiomis lengvatomis pasinaudojo jau beveik 80 Daugų seniūnijos gyventojų. Tai ypač aktualu dabar, kai brangsta energetiniai ištekliai, ir visiems reikia taupyti.
Šiuo metu baigiama pirmojo Daugų daugiabučio namo renovacija. Kitais metais šiuo pavyzdžiu žada pasekti dar dvejų daugiabučių gyventojai. Aš labai tikiuosi, kad atnaujinti daugiabučiai namai, kaip ir viešieji pastatai, papuoš Daugus, kurs kitokį miestelio veidą, bet svarbiausia – bus šiltesni, jaukesni ir patogesni žmonėms gyventi, padės pritraukti daugiau turistų.
Labai džiaugiuosi, kad po renovacijos neatpažįstamai pasikeitė Rimėnų vaikų dienos centras. Dabar pastatas yra visapusiškai pritaikytas vaikams, čia – šviesios patalpos, sporto aikštynas, pastatytos sūpynės, įgyvendintas specialus apželdinimo projektas.
Taip pat atnaujintas ir Kančėnų kaimo bendruomenės „Dėmesio centras“ pastatas, įrengta pirtis, gyventojams yra teikiamos dušo, skalbimo paslaugos, o energiją gamina ant pastato stogo įrengti saulės kolektoriai.
Pati bendruomenė yra labai aktyvi tiek socialinėje, tiek kultūrinėje veikloje. Štai neseniai Kančėnų kaimo žmonių iniciatyva sutvarkyta ir lankytojams atidaryta kraštietės poetės Onės Baliukonės sodybvietė. Vietos bendruomenė įgyvendino projektą „Sapno išsipildymas“. Sutvarkytoje O. Baliukonės gimtųjų namų sodybvietėje galėsite prisėsti ant suolelio po sena obelim, šalia iš Onės poezijos posmų atklydusios violetinės katės. Čia pat stovinčiame Knygų namelyje rasite ką paskaityti.
Bendruomenės „Dėmesio centras“ pirmininkės Monikos Ražanauskienės pastangomis, padedant savivaldybei, sutvarkytas O. Baliukonės tėviškės 80 metų senumo sodas, atlikti paviršiniai žemės tvarkymo darbai, suformuoti takeliai, atidengti išlikę sodybos pamatų akmenys, įrengtas ne tik Knygų namelis, bet sodo obelų pavėsyje – ir Skaitymo namelis. Prie projekto idėjos ir jos įgyvendinimo prisidėjo vietos gyventojai, jaunimas, ūkininkai, verslininkai, kūrėjai. Ačiū jiems už tokį gražų bendruomeniškumą.
Ženkliai pasikeitė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos fasadas, kartu su jo atnaujinimo darbais atlikta sporto salės renovacija. Taip pat labai gražiai renovuota bei apšiltinta Daugų meno ir sporto mokykla.
Įgyvendinta klimato kaitos programa „Žaliosios energijos“, kurios dėka Daugų seniūnija, Daugų Vlado Mirono gimnazija, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė ant savo pastatų stogų turi fotovoltines saulės elektrines. Ateityje jos įsirengs ir modernius šilumos siurblius, neliks kūrenimo akmens anglimi, kuris teršia orą.
Alytaus rajono savivaldybė kryptingai dirba, siekdama, kad Daugai taptų švarios ir sveikos aplinkos, sveikos gyvensenos miestu, kuris galbūt kada nors tikrai gaus kurorto statusą.
Iš kitur atvykę žmonės net aikčioja, kaip gražiai tvarkomi Daugai, kokie gražūs viešieji pastatai, viešosios erdvės. O kaip patys daugiškiai, ar jiems čia gyventi gera? Kokie žmonės čia gyvena, ką jie veikia?
Dauguma gyventojų – aktyvūs, darbštūs žmonės, siekiantys, kad tiek jiems patiems, tiek ir atvykstantiems svečiams, turistams, poilsiautojams čia būtų jauku, patogu, įdomu.
Seniūnija – ežerų kraštas, čia itin daug kaimo turizmo sodybų. Poilsio paslaugų spektras – labai platus. Ežeras daug kam padeda plėsti savo verslus – populiarūs apgyvendinimo pasiūlymai, įvairūs plaustai, kuriuos ir iš svetur atvykę lankytojai gali išsinuomoti, paplaukioti bei pasigrožėti įspūdinga Daugų apylinkių gamta. Alytaus rajono savivaldybės iniciatyva atgaivinta komandinės sporto šakos – kanupolo , kurį labai mėgsta vietos jaunimas, plėtra.
Seniūnijoje įsikūrusi ne viena verslo įmonė, čia gaminami elektronikos ir elektrotechnikos komponentai, metalo dirbiniai (vartai, puošybos elementai), baldai, galima užsisakyti pobūvių sales, nuo praėjusių metų savo veiklą pradėjo nuolat veikiant kavinė, siūlanti gardžius patiekalus.
Daugų seniūnijoje taip pat turime ir gerų ūkininkų, apie 400 gyventojų deklaruoja pasėlių plotus, ūkininkauja.
Seniūnijos glaudžiai bendradarbiauja su jų teritorijoje veiklą vystančiomis bendruomenėmis. Daugų seniūnijoje – jų net keturios. Kuo išsiskiria šios bendruomenės, kokios pagalbos iš jų sulaukiate?
Visos bendruomenės – iniciatyvios, nuolat dalyvauja įvairiose kaimo bendruomenių rėmimo programose, kasmet teikia projektus ir įgyvendina naujoves. Pas mus jau įprasta: kuomet man reikia – aš kreipiuosi į juos, kai jiems reikia pagalbos – jie kreipiasi į mane.
Jau 4-erius metus iš eilės susivienijusios bendruomenės, verslo subjektai prieš Šv. Kalėdas ruošia dekoracijas, puošia miesto aikštę. Bendruomenė „Daugų kraštas“ vykdo įvairias edukacijas, inicijuoja akcijas, organizuoja renginius, susitelkę bendruomenės nariais įrengė apšvietimą aplink Daugio skulptūrą, vasarą pasirūpino vienos iš Daugų ežero pakrančių sutvarkymu.
Bendruomenė „Dėmesio centras“ puoselėja kulinarinį paveldą, organizuoja edukacijas, teikia sulčių spaudimo paslaugą, iš uogienių gamina saldainius.
„Perkūnkalnio“ bendruomenės nariai orientuojasi į švietėjišką veiklą, išleido savo krašto dainų rinkinį, knygą apie Pocelonių mokyklą.
Bendruomenė „Šalcinėlis“ siekia vienyti šeimas, ugdyti bendruomeniškumą organizuodama išvykas, įvairias edukacijas.
Visos bendruomenės aktyviai talkina rengiant didžiausią rajono šventę – Valstybės dienos minėjimą, kuris sutraukia ne tik kultūros, meno žmones, bet ir tūkstančius žiūrovų, svečių.
Panašu, kad veiklos Dauguose tikrai netrūkta, projektų įgyvendinta ir įgyvendinama nemažai, o kokie darbai laukia artimiausiu metu?
Naujovių bus įvairių, daug darbų dar yra paruošimo stadijoje. Visgi, yra vienas projektas, kurio įgyvendinimo laukia tiek miesto gyventojai, tiek ir turistai, atvystantys į Daugus. Tai – dviračių takas. Projektas itin didelis ir įdomus, tad ir įgyvendinamas ne per vieną dieną, bet palaukti – verta.
Dėkoju už pokalbį.
