Daugėja nušalusių ir traumas patyrusių pacientų
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų pagalbos ieško vis daugiau žmonių, kuriems žiema ir šalčiai suluošino sveikatą. Per pirmas šalčių savaites į ligoninę pateko kelios dešimtys traumas patyrusių ir trys galūnes nušalę pacientai. Surengtoje spaudos konferencijoje gydytojai žurnalistams kalbėjo ne tik apie skaudžias traumas, kurias patiria žmonės žiemą, bet negailėjo ir patarimų, kaip džiaugtis žiema ir išvengti pavojų sveikatai.
Ligoninėje darbas intensyvėja
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė patarė pirmiausia visiems saugoti save ir išvengti ne tik nušalimų, kurių dažniausiai neišvengia padauginę alkoholio ir netinkamai apsirengę žmonės. Medikė įsitikinusi, jog ir traumų dažnas išvengtų, jei rūpintųsi tinkamu žiemai apavu, jei, besimėgaudami žiemos teikiamais malonumais, dėvėtų ne tik galvos, bet ir alkūnių, kelių apsaugas.
Tačiau jei traumos išvengti nepavyko, gatvėje ar gamtoje esančiam žmogui patariama tinkamai įvertinti situaciją, sužalojimą ir teisingai nuspręsti, kada kviestis greitąją medicinos pagalbą, kada pačiam skubėti į gydymo įstaigą. Medikai pastebi, jog dažnas pacientas delsia, galvodamas, kad skausmas atlėgs ir medikų pagalbos neprireiks. Deja, uždelsus prireikia daug sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo.
Dėl nesudėtingų traumų, kai nebus reikalinga operacija, pagalbos reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur dirbantis chirurgas suteiks reikiamą pagalbą.
„Jei žmogus susitrenkė galvą, geriau pačiam niekur neiti, kviestis greitąją medicinos pagalbą, nes sveikata gali tik blogėti“, – pataria medikė.
Atvykus į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių pirmiausia pagalba teikiama sunkiausios būklės ligoniams. Kitiems pagalba teikiama pagal atvykimo laiką, nepriklausomai nuo to, ar žmogus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ar savo transportu.
Gydymo įstaigos vadovė pastebėjo, jog neseniai praėjusios šventės taip pat dažną atvedė į ligoninę. Ypač padaugėjo neblaivių pacientų. Vieni pateko į detoksikacijos palatas, kitiems buvo skirta stebėjimo paslauga. Tie, kurie neišvengė ir traumų ar apsinuodijimų, buvo guldomi ir į ligoninę.
„Alkoholio padauginę pacientai sukelia daug problemų, nes sunku ne tik surinkti anamnezę ir išsiaiškinti sveikatos sutrikimą, bet ir teikti pagalbą“, – teigia V. Makštutienė.
Nušalimų dar daugės
 |
Per keturias švenčių dienas į Ortopedijos traumatologijos centro Ortopedijos-traumatologijos skyrių paguldytas 21 traumuotas pacientas ir tai, pasak skyriaus vedėjo Roberto Mikalausko, padvigubino pacientų skaičių. Kasdien į skyrių guldomi ir seniau patyrę traumas, ir tik ką susižaloję žmonės, tad skaičius keičiasi kasdien.
Ortopedijos traumatologijos centro Skubiosios pagalbos ortopedijos-traumatologijos kabinete, esančiame Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė dviem šiauliečiams dėl kojos pėdų nušalimo. Jiems diagnozuotas pirmo laipsnio nušalimas, tad suteikta reikiama pagalba ir skirtas ambulatorinis gydymas.
Ortopedijos traumatologijos skyriuje gydoma viena moteris, nušalusi kojos pirštą. Tačiau neatmetama, jog šių pacientų dar daugės, nes nušalimų gydyti ligoninėje žmonės neskuba.
Per praėjusius metus skyriuje gydyta per dvidešimt galūnes nušalusių žmonių. Maždaug pusei jų prireikė amputacijos.
Skyriuje gydomai 49-erių metų šiaulietei Redai pavyko išgelbėti nušalusį kojos pirštą. Moteris pasakojo, jog apsiavusi vien kojinėmis ir kroksais ėjo naktį iki Žalgirio gatvės, kur gyvena tėvai. Grįžusi ir pastebėjo, jog pirštai ištinę.
„Dar porą dienų pakentėjau, galvojau, jog praeis savaime. Bet kuo toliau, tuo blogiau darėsi“, – pasakojo jau ligos patale gulinti moteris, pati įtarusi nušalimą ir atvykusi į ligoninę pagalbos.
Nušalimas, anot R. Mikalausko, pasirodo tik tada, kai žmogus iš lauko ir šalčio grįžta į šiltas patalpas ir pamato, kad galūnės jau pajuodę. Tada tik ir kreipiasi pagalbos. „Šiandieną turima pacientė pasakoja, kad nuėjo per pusnis nemažą kelio galą, apsiavusi vasariniu apavu, ir nušalo vieną kojos pirštą. Atrodo, pasveiks be amputacijų, bet gydyti stacionare ją reikia“, – pasakojo žurnalistams gydytojas, įsitikinęs, jog neišvengs galūnes nušalusių pacientų. – Iš patirties žinome, jog nušalimus tenka gydyti ir jau atšilus, sniegui nutirpus. Mat nušalimo eiga yra lėta, gydymas taip pat lėtas ir ilgas“.
Skirtingai nuo nudegimo, nušalimas yra klastingas. Nušalusi vieta nebūna skaudi. Žmogus tik iš pradžių jaučia šąlančias ausis, rankas ar kojas, bet vėliau to nebejaučia. Pradeda skaudėti tik tada, kai grįžta į šiltą patalpą, nes nušalusi vieta pradeda šilti ir skaudėti. Medikai pataria nušalusią kūno vietą apkloti, žmogui duoti gerti šiltos arbatos ir laukti, kol iš vidaus atšils, padidės kraujotaka. Tačiau jei nušalę audiniai neatsistato, lieka pabalę, šalti, patariama skubėti į ligoninę, bet nelaukti, kol praeis, o nušalusi vieta pamėls, audiniai nekrotizuos.
Skyriuje šaltyje nukentėjusiam žmogui lašinami šilti tirpalai, duodama gerti šiltos arbatos, nušalusi vieta šildoma šiltai apvyniojant, aunamos vilnonės kojinės. Tik tada, kai audiniai neatsistato, sprendžiama dėl amputacijos.
Medikai pastebi, jog greičiau nušąla išvarginti ligų, išsekę žmonės. Priklauso ir nuo oro sąlygų: kai šalta ir drėgna, nušalti galima greičiau.
„Tie žmonės dažniausiai nei televizijos žiūri, nei laikraščių skaito. Net ir batus ne kasdien nusiauna. Tik nusiavę pamato, kad pirštai juodi, tada tik ir ateina pagalbos. Tai – socialinių žmonių problema. Dauguma nušalimo metu būna vartoję alkoholio“ , – teigia centro vadovas.
Nuo traumų neapsaugoti
Ortopedijos-traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Neringai tekę gydyti daug traumas patyrusių žmonių. Deja, ir medikė neišvengė kojos traumos.
„Išlipusi iš automobilio ėjau namo ir gatvėje griuvau. Geri žmonės padėjo atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą, atvežė į skyrių, kur teko operuoti“, – pasakoja Neringa.
Ir kaltinti tarsi nėra ką. Batai buvo žieminiai, žema, lygia pakulne, neslidūs. Bet eita šlapiu ledu, druska pabarstytu. „Gal koją ne taip padėjau, o dabar penkiems mėnesiams nedarbingumas, lūžęs čiurnos kaulas“, – pasakoja nuolat bėgti, skubėti ir kitiems padėti įpratusi medikė, dabar pati išgyvenanti tai, ką patiria dėl traumos gydomi pacientai.
Pacientas Petras Naujųjų metų pirmąją dieną ėjęs sodo taku, kur ir kryptelėjusi koja. Žmogus iš karto pajuto didžiulį skausmą, eiti buvo sunku. Bet vėliau skausmas lyg ir atlėgo, nusprendė dar parą pabūti namie. Kai situacija negerėjo, pats sėdo į automobilį ir atvažiavo į ligoninę.
Gydytojai sakė, jog jei iš karto būtų atvykęs, būtų pakakę sutvirtinti kaulus ir sugipsuoti.
Dabar, lūžus stipinkauliui ir susikeitus kaulams, pagalbos reikėjo sudėtingesnės, gipsuota koja teks vaikščioti du mėnesius.
„Kartais taip ir būna – lūžta kaulas, bet lūžis yra be poslinkio. Kai žmogus mėgina dar eiti per jėgą ir skausmą, gali susikeisti kaulai, ir atstatyti juos į vietą tampa sudėtingiau, nes neužtenka paprastai imobilizuoti. Gali būti pažeisti aplinkiniai audinius, kraujagyslės, ko pradžioje nebuvo“, – pasakojo ortopedas-traumatologas.
Anot R. Mikalausko, visos traumos dažniausiai įvyksta netikėtai. Vienam einant koja krypteli, kitas paslysta ant laiptų. Traumuojamos rankos, kojos, retai būna dubens lūžiai, vyresnio amžiaus žmogui lūžta šlaunikaulis, keliai. Pastarųjų gydymas ypač sudėtingas. Kartais, anot specialisto, tenka keisti net sąnarį.
Visos traumos kažkuriam laikui sutrikdo žmogaus darbingumą. Būna, kai gydymas ir reabilitacija gali trukti ir metus. Ypač, kai traumas patiria vyresni žmonės. O tokių, pastebi R. Mikalauskas, daugėja. Tenka operuoti 80-90 metų žmones, ko anksčiau nelabai būdavę.
Galvos traumos ypač pavojingos
Galvos smegenų traumų slidžiuoju bei šaltuoju metų laiku neišvengia ir suaugusieji, ir vaikai. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebi, jog ypač dažnai galvas susižaloja paslydę. Vieni susitrenkia galvą ir įvyksta smegenų sukrėtimas ar kraujavimas. Pastarajam esant žmogus kurį laiką jaučiasi gerai, nors kraujuoja į smegenis. Tai medikų vadinamas šviesusis periodas, kuris trunka neilgai – kol staiga žmogus netenka sąmonės.
Kitiems lūžta kaukolės kaulai. Tokia trauma iš 100 galvos traumų pasitaiko vienam arba dviem.
Šios traumos dažniau ištinka medkirčius, kuriems užkrenta nukirsta medis. Lūžus kaukolei dažniausiai sužalojamos ir smegenys.
Patyrę galvos traumas patenka į Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, atliekama operacija, gydymą tęsia neurochirurgai. Apie 80-90 proc. suaugusių pacientų galvos traumas patiria, būdami neblaivūs, kai sutrinka koordinacija, pusiausvyra.
Ir šiuo metu Neurochirurgijos skyriuje gydoma apie 10 ligonių, kurie susižalojo galvą neblaivūs: krisdami nuo laiptų, muštynių, autotransporto įvykių metu.
Medikai pastebi, jog vyresnio amžiaus žmonės slysdami ir krisdami sumuša stuburą. Krisdamas ant sėdynės dėl retėjančių kaulų greičiau patiria ir lūžius. Kitas krisdamas pagyvenęs žmogus susimuša galvą, sunkių būklių gydomi skyriuje. Patyręs galvos traumą žmogus ir mėnesį būna be sąmonės. Visiškai po galvos traumų atsistatoma per metus, dažnas neišvengia invalidumo.
Nors šiuo metu žmonių, kurie būtų susitrenkę galvą paslydus ant ledo ar sniego skyriuje nėra, tačiau tokios traumos nėra labai retos žiemą. Ypač dažnai galvos traumų patiria vaikai. Jeigu susitrenkęs galvą vaikas jaučiasi mieguistas, vangus arba neramus, irzlus, reikia kreiptis į Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centrą, kur bus suteikta reikiama pagalba.
Todėl svarbu, kad net važinėdami rogutėmis nuo kalniuko ar čiuožinėdami pačiūžomis ant ledo, dėvėtų apsauginį galvos šalmą, taip pat alkūnių, kelių apsaugas, liemenę, apsaugančią stuburą. Ypač reikėtų atidumo, slidinėjant akmenuotose vietovėse, kur auga medžių, yra kitų kliūčių. Pasak A. Danelio, galvos traumos būna ypač pavojingos, todėl tėvai turi paaiškinti vaikams, kad nesistumdytų ant ledo, nes galvos sužalojimas gali būti ir mirtinas.
