Daugėja retos ligos – leptospirozės atvejų
Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) informuoja, kad 2016 metais Panevėžio apskrityje užregistruotas jau trečias retos ligos, leptospirozės atvejis. Š. m. sausio mėn. šia liga sirgo 24 metų Kupiškio rajono gyventojas, vasario mėn. leptospirozė diagnozuota 46 metų Panevėžio miesto ir 42 metų Rokiškio r. gyventojams.
Centro specialistai primena, kad leptospirozė yra žmonių ir gyvulių užkrečiama liga, kurią sukelia bakterijos Leptospira interrogans. Šios ligos sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines: tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu; liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus; vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai (lytinu būdu, kūdikis nuo motinos per placentą, per motinos pieną ir perpilant kraują).
Centro duomenimis, 2015 m. Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 4 leptospirozės atvejai (Panevėžio mieste – 2 atv., Rokiškio ir Panevėžio rajonuose – po 1 atv.), kur sergamumo rodiklis siekė 0,17 atv./10 tūkst gyv. Sergamumo pakilimas Lietuvoje registruojamas vasario – kovo ir rugpjūčio – spalio mėn.
Vidutinė inkubacinio laikotarpio trukmė nuo 7 iki 9 d., tačiau gali būti nuo 4 iki 19 d., rečiau – iki 30 d. Leptospirozė prasideda staiga: pakyla temperatūra (39 – 40 oC), skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti.
Siekiant išvengti leptospirozės, reikia imtis toliau išvardintų profilaktikos priemonių. Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugines priemones (specialią aprangą, pirštines), kurias po darbo reikia dezinfekuoti. Gamybos patalpose turi būti pakankamai geriamojo vandens, rankų praustuvų, muilo ir dezinfekcijos priemonių rankų higienai. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti odos žaizdas. Negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų vandens telkinių. Maisto produktus laikyti taip, kad prie jų negalėtų prieiti naminiai gyvuliai, žiurkės ar pelės. Nevartoti maisto produktų, kurie apgraužti ir užteršti graužikų. Laikytis asmens higienos reikalavimų prižiūrint gyvulius, kanalizacijos įrenginius, dirbant skerdyklose, atliekant įvairius darbus pelkėtose vietose ir užliejamose pievose, žvejojant. Stebėti laukinių graužikų skaitlingumą, išaiškinti infekuotus gyvulius.
