Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pritaria institucinės globos pertvarkai

Kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai – atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“.

„Retas Lietuvos gyventojas yra tiesiogiai susidūręs su vaikų, netekusių tėvų globos, ar negalią turinčių žmonių globos įstaigomis. Todėl institucinės globos sistemos dalyviai vertinami remiantis stereotipinėmis nuostatomis. Tačiau labai džiugu, kad dauguma šalies gyventojų palaiko pertvarkos tikslus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis net 62 proc. apklaustųjų mano, kad vaikais, netekusiais tėvų globos, turėtų pasirūpinti šeimos nariai ar artimieji. O 53 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad sunkią proto ar psichikos negalią turintys žmonės – valstybės rūpestis.

Esamą globos sistemą dešimties balų skalėje žmonės vertina geriau nei vidutiniškai – beveik šešetu. Vis dėlto 57 proc. šalies gyventojų mano, jog globos sistemai reikalinga pertvarka – finansinės paramos globojantiesiems vaikus šeimoje bei profesionalių socialinių globėjų tinklo didinimas, aktyvesnis bendruomenių įtraukimas į globos sistemą.

Institucinės globos pertvarkai pritaria 60 proc. asmenų nuo 36 iki 55 metų. Pertvarkai pritaria ir šiek tiek daugiau nei pusė 18–35 metų bei 56 metų ir vyresnių žmonių.

Daugelio gyventojų nuomone, globos įstaigose gyvenantys vaikai ir neįgalieji yra visuomenės diskriminuojami – bloga žmonių nuomonė, išankstinės neigiamos nuostatos, atstūmimas, izoliacija ir pan. O kas šeštas respondentas mano, kad į globos įstaigas patekusiems asmenims daroma žala.

„Tyrimas parodė, kaip svarbu kuo plačiau nuolat skleisti informaciją apie vykdomus institucinės globos pertvarkos procesus, gerąją patirtį, socialinių paslaugų naujoves. Be to, reikalinga tinkamai visuomenę informuoti apie socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime bei jų pasiekimus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė.

Įgyvendinant pertvarką visoje šalyje organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, teminiai seminarai, konferencijos ir kiti renginiai. Į pertvarkos procesus siekiama įtraukti kuo daugiau socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, informuojant juos apie galimus pokyčius, jų būtinybę, institucinės globos alternatyvas.

Atlikto tyrimo tikslas – surinkti duomenis, kurie reikalingi siekiant didinti Institucinės globos pertvarkos žinomumą bei griaunant mitus, keičiant visuomenės požiūrį į institucinę globą, įstaigas ir jų gyventojus.

Tyrimas atliktas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.