Daugiau kaip pusė ūkinių gyvūnų draudimo įmokos – kompensuojama
Lietuvoje jau senokai nebuvo galvijų užkrečiamųjų ligų, tačiau ligų protrūkiai nenuspėjami. Tai jau skaudžiai pajuto šalies paukščių ir kiaulių augintojai, patyrę didžiulių nuostolių. Kai kam tai tapo ir verslo pabaiga. Žemės ūkio ministerija primena, kad vienas iš būdų sumažinti nuostolius – tai gyvūnų draudimas. Nauja tai, kad dabar draudimo įmokos, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimu nuo užkrečiamųjų ligų, kompensuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto.
Nuo šių metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. žemdirbiai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas“. Pagal šią priemonę remiama galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, arklininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė. Apdrausti galima ne tik galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules, bet ir antis, kalakutus, vištas, žąsis, stručius, netgi putpeles.
Didžiausia kompensacijos suma – 65 proc. draudimo įmokos. Kompensacijos išmokamos tik draudžiant gyvulius nuo ligų, kurioms pasireiškus ūkyje turi būti išnaikinami visi ta liga susirgti galintys gyvūnai. Tokios pavojingos ligos yra galvijų maras, kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga ar kt. Dėl iškilusio pavojaus lygio sprendžia veterinarijos specialistai.
Draudžiant nuo vagysčių, traumų ar kitų galimų rizikų parama iš KPP lėšų nėra teikiama. Draudimo sutarties laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.
Paramos pagal šią KPP priemonę gali kreiptis aktyvūs žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laiko gyvūnus, savo vardu įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Pareiškėjas taip pat turi būti savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą. Kreipdamasis paramos, pareiškėjas turi pateikti vieną iš priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytų įrodymų, susijusių su žemės ūkio svarba. Pavyzdžiui, pagrindinė ūkio veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas arba jeigu pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų, taip pat jeigu metinė gautų tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus neviršijo 5 tūkst. eurų ar kt.
Taip pat pažymėtina, kad parama teikiama tik jei pagal draudimo sutartį numatoma padengti apdraustos ūkinių gyvūnų rūšies nuostolio suma (draudimo suma) arba, įvykus draudžiamajam įvykiui, patirto ūkinių gyvūnų rūšies nuostolio suma viršija 30 proc. pareiškėjo vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamosios ūkinių gyvūnų rūšies vertės.
Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį ar registruotu paštu. Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, tačiau teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas. Paramos paraiškos formą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse www.zum.lrv.lt ir www.nma.lt.
Visa paramos suma išmokama tiesiogiai paramos gavėjui. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
