Daugiausia dvejopo kainų nurodymo pažeidimų nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų srityje
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas nustato, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo nustatytas apvalinimo taisykles privalo skelbti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos, t. y. iki birželio 30 d. Kontroliuodamos kaip vykdomas šis reikalavimas priežiūros institucijos 2015 m. balandžio mėnesį atliko 3343 patikrinimus ir nustatė 137 pažeidimus, už kuriuos ūkio subjektams skyrė 135 įspėjimus ir 2 baudas bei nurodė nustatytus pažeidimus pašalinti. Balandžio mėnesį poveikio priemonės taikytos tik 2 ūkio subjektams, prisijungusiems prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Tai mažiausias skaičius per visą dvejopo kainų nurodymo stebėsenos laikotarpį.
Per visą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. priežiūros institucijos atliko 27345 patikrinimus (neskaitant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atlikto prevencinio patikrinimo 2014 m. rūgpjūčio mėn.) prekybos ir paslaugų teikimo vietose bei nustatė 1322 pažeidimus, tai sudaro 4,8 proc. nuo visų atliktų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį. Balandžio mėnesį daugiausia patikrinimų atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1104), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (962), Visuomenės sveikatos centrai (496). Dvejopo kainų nurodymo stebėsenoje aktyviai dalyvavo ir visuomeninės vartotojų asociacijos, atlikusio 860 patikrinimų.
Iš balandžio mėnesį nustatytų pažeidimų daugiausia sudarė atvejai, kai kainos nebuvo nurodytos dviem valiutomis – 54 proc. (toks pats santykis buvo ir kovo mėn.) ir kainos į eurus buvo perskaičiuotos ne pagal nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą (3,45280 lito už 1 eurą) – 21 proc. (kovo mėn. tokio pobūdžio pažeidimai sudarė 12 proc.). Pažeidimai, kai kainos buvo suapvalintos ne pagal teisės aktų reikalavimus sudarė 19 proc., o 6 proc. pažeidėjų kainas nurodė neaiškiai ir klaidinančiai. Daugiausia pažeidimų nustatyta Vilniaus (31 proc.), Klaipėdos (21,90 proc.) ir Kauno (10,95 proc.) apskrityse, mažiausiai –Tauragės ir Utenos (po 1,46 proc.) ir Šiaulių (3,65 proc.) apskrityse.
Pagal veiklos sritis balandžio mėnesį daugiausia pažeidimų (71,53 proc.) – du kartus daugiau nei kovo mėnesį – nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų srityje. Lyginant su kovo mėnesiu pustrečio karto – nuo 14,96 proc. iki 5,84 proc. – sumažėjo pažeidimų maisto prekių srityje, taip pat nuo 11,02 proc. kovo mėnesį iki 6,57 proc. balandžio mėnesį sumažėjo pažeidimų grožio salonų, kirpyklų ir soliariumų srityje. „Mažėjančių pažeidimų dinamika akivaizdžiai rodo, kurios atitinkamas sritis kontroliuojančios valstybės institucijos daugiau stengėsi konsultuoti verslininkus, aiškino jiems euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir verslui suteikė realią pagalbą juos įgyvendinant“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
Pasikonsultuoti su euro įvedimu susijusiais klausimais balandžio mėnesį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 95 asmenys: iš jų 38 vartotojai ir 57 (beveik dukart daugiau nei kovo mėnesį) juridiniai asmenys. Daugiausia vartotojai kreipėsi dėl kainų nenurodymo dviem valiutomis (50 proc.) taip pat dėl netinkamo perskaičiavimo (37 proc.). Verslininkai dažniausiai (49 proc.) teiravosi dėl laikotarpio iki kurio galioja reikalavimas nurodyti kainas dviem valiutomis, taip pat verslo subjektams buvo aktualu ar šis laikotarpis nebus pratęstas bei ar nebus priežiūros institucijų laikoma pažeidimu, jei net pasibaigus šiam laikotarpiui jie, teikdami paslaugas ar parduodami prekes, kainas nurodys dviem valiutomis.
