Daugiausiai nedirbančio jaunimo – Kaune

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., Alytuje – 19,6 proc., Lazdijuose – 18,1 proc., mažiausiai – Pakruojyje – 3,9 proc., Varėnoje – 6,5 proc. ir Neringoje – 6,8 proc.

Per mėnesį jaunimo iki 29 metų nedarbo rodiklis paaugo 1,3 proc., o palyginti su 2019 m. lapkričio 1 d. – 9,4 proc. Labiausiai didėjo 16–24 metų jaunuolių registruotas nedarbas – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc.

„Jaunimo didėjantis nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija. Dauguma jų dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse, kurios šiuo laikotarpiu optimizavo funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Mažiau kvalifikuoti ir mažesnę darbo patirtį turintys darbuotojai, ypač jaunimas, neteko darbo. Taip pat nuo birželio kreipėsi 18 tūkst. studijuojančio jaunimo – registruotis juos paskatino galimybė gauti darbo paieškos išmoką”, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Jaunimo grupėje aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą turėjo 14,8 proc., mokėsi arba studijavo – 47,2 proc.

Net 79,1 proc. darbo ieškančio jaunimo jau turi darbo patirties, iš jų – 88,2 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 8,9 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,6 proc. – veiklą pagal verslo liudijimą ir 0,3 proc. buvo individualios įmonės savininkais bei 20,9 proc. buvo niekur nedirbę.

Daugiausiai – 26,1 proc. jaunuolių darbo patirties įgijo dirbdami didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą vykdančiose įmonėse, apdirbamosios gamybos – 16,3 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo – 14,4 proc.

Paskutinėje darbovietėje dažniausiai jaunimas dirbo parduotuvių pardavėjais (12,6 proc.), padavėjais (8,2 proc.), nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais (4,0 proc.), nekvalifikuotais darbininkais (3,8 proc.), barmenais (3,6 proc.), krovikais (3,4 proc.). Moterys – parduotuvių pardavėjomis, padavėjomis ir barmenėmis, vyrai – nekvalifikuotais darbininkais ir padavėjais.

44,1 proc. visų Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų spalį sudarė jaunimas iki 29 metų, nors šios amžiaus grupės asmenų registracija per mėnesį mažėjo labiausiai – 28,2 proc., palyginti su rugsėju.

Šiais metais Užimtumo tarnyboje darbo ieškančių jaunuolių daugiausiai įregistruota rugsėjį – net 19 tūkst. jaunuolių, kai vidutinis mėnesio vidurkis yra 6,6 tūkst. Darbo neturinčių 16-29 metų asmenų skaičiaus augimas fiksuojamas nuo birželio mėnesio.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iš viso per šių metų dešimt mėnesių į Užimtumo tarnybą kreipėsi 101 tūkst. 16-29 m. jaunuolių – tai 52,8 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai moterų – 51,5 proc. Jaunimo grupėje 16–24 metų asmenys sudarė 75 proc.

Nuo birželio Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose registravosi 18 tūkst. asmenų (11,6 proc. visų besikreipusiųjų), kurie studijavo. Iš jų – niekur nedirbusių buvo 27,7 proc., kiti turėjo darbo patirties. Dažniausiai buvo dirbę didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitino veiklą vykdančiose įmonėse. Paskutinės darbovietės profesijos: pardavėjas, padavėjas, nekvalifikuotas darbininkas, barmenas ir krovikas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų lapkričio 1 d. registruotiems 16-29 metų jaunuoliams paskirta darbo paieškos išmoka: 69,9 proc. – 200 Eur, 30,1 proc. – 42 Eur.