Deginimas – tik vienas iš galimų atliekų tvarkymo būdų
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2013 m. Lietuvoje susidarė apie 490 tūkst. tonų energinę vertę turinčių atliekų, kurios gali būti nukreipiamos energijai gauti. Tai yra apie pusė kiekio, kuris 2013 m. pašalintas dešimtyje regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.
Degių atliekų kiekio apskaičiavimai atlikti vadovaujantis valstybinės apskaitos ir regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis. Nustatytas 2013 m. susidariusių energinę vertę turinčių atliekų kiekis – 490 tūkst. tonų – iš esmės atitinka svarstant Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą prognozuotą kiekį.
Šiuo metu mūsų šalyje veikia vienas atliekų deginimo įrenginys Klaipėdoje. Jame deginamos Klaipėdos ir kitų regionų atliekos. Šio įrenginio pajėgumas – 180 tūkst. tonų per metus nepavojingų komunalinių atliekų po pirminio ir antrinio išrūšiavimo, nepavojingų gamybos atliekų. Taip pat planuojami Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių projektai, kurie degins po rūšiavimo likusias ir energinę vertę turinčias atliekas.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad visos atliekų sektoriuje dalyvaujančios institucijos turi laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų, kurių pagrindiniai – prevencija (vengimas), paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas. Įgyvendinant šiuos prioritetus siekiama mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, užtikrinti gyventojams galimybę paprastai ir patogiai rūšiuoti atliekas. Tik tuo atveju, kai atliekų neįmanoma išvengti, pakartotinai naudoti ar perdirbti, jos galėtų būti nukreipiamos kitokiam panaudojimui, pavyzdžiui, deginamos energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, aplinkosauginiu požiūriu atliekų deginimas – vienas iš galimų atliekų tvarkymo būdų, bet ne pagrindinis. „Apskaičiuojant ir prognozuojant energinę vertę turinčių atliekų kiekius būtina įvertinti galimybes atliekas perdirbti, paruošti pakartotiniam panaudojimui, atskirti antrines žaliavas ir deginti netinkančias perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas“, – sakė aplinkos ministras.
Tam, kiek ateityje susidarys deginti tinkamų atliekų, tiesioginę įtaką turės įgyvendinamas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas, vadinamoji atliekų hierarchija. Valstybei įgyvendinant atliekų hierarchijos prioritetus, didėjant atliekų pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, atliekų rūšiavimui, įvertinus atliekų eksporto į kitas šalis kaštus, kietojo atgauto kuro deginimą kituose įrenginiuose, atliekų kiekis, skirtas energijai gauti, kaip ir atliekų šalinimas sąvartynuose, tikėtina, turėtų mažėti. Tai būtina įvertinti siekiant, kad atliekų deginimo kogeneracinių jėgainių pajėgumai būtų efektyviai panaudojami.
