Degtukais užkurtas meno perversmas
Veikli Šakių rajono Griškabūdžio bendruomenė kartu su gimnazija ir menininkės Eglės Tamulytės (aka. Aglaja Ray) asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ įgyvendino tai, kas nėra įprasta: drastiškai pakeitė seną, dvidešimt metų nenaudotą sovietinio pastato išvaizdą, kuriame dabar įsikūrusi E. Tamulytės vadovaujama meno studija ir atvira erdvė „Šaltmiros gyvenimo mokykla“.
„Sienų meno festivalio DEGTUKAI“ metu, jaunimas suvienijo kilniam tikslui – pastato sienų renovacijai. Dalyviai prisidėjo prie estetinio Griškabūdžio miestelio vaizdo gerinimo, darant jį patrauklesnį tiek patiems gyventojams, tiek miestelio svečiams. Savaitę trukęs darbingas ir linksmas festivalis neprailgo, kiekviena diena buvo kupina dalyvių juoko ir šypsenų. Po kūrybinio darbo tapant ant sienų, festivalio dalyviai galėjo papramogauti, žiūrėti filmus, pasižvalgyti po menininkės Aglajos Ray drobių parodą. Vyko susitikimai ir diskusijos su svečiais, meno dirbtuvės, dalyviai aplankė J. Jablonskio tėviškę, susipažino su daug įdomių žmonių ir bendraminčių, praturtino žinių bagažą.
„Gyvenimo mokyklą“ aplankė grafičių (ang. Graffiti) meistras Kipras (@trexustrexus), kuris vaikus supažindino su grafiti menu ir ant pastato nupiešė žavų Jono Jablonskio portretą, degtukus, kaligrafiškus tekstus.
Galbūt, daugumai kilo klausimas, kodėl sienų meno festivalis pavadintas „DEGTUKAI“. Festivalio tema ir tikslas orientuotas ne tik į meno realizavimą, bet ir į susipažinimą su kalbininku Jonu Jablonskiu. Iš tiesų Griškabūdyje stovi paminklas didžiajam lietuvių kalbininkui pagerbti, be to Rygiškiuose yra J. Jablonskio tėviškė. Todėl „Gyvenimo mokyklos” sienos padengtos piešiniais, kurie atspindi kalbininko sugalvotus žodžius ar kitas jo pasakytas mintis, pavyzdžiui, pagrindinę festivalio frazę – degtukai. Taip pat piešiniuose vaizduojami tam tikri daiktai, turėję ryšį su Jonu Jablonskiu. Pastato sienos įamžintos lietuvių kalbos pėdsakais, o fasadą puošia kalbininko atvaizdas, kuris prasmingai ir šiltai pasitiks miestelio gyventojus bei svečius.
Galiausiai, Liepos 18 dieną „Gyvenimo mokykla“ virto menu alsuojančia erdve ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Savaitės triūsas atsipirko ir senas sovietinis pastatas pasikeitė neatpažįstamai. Festivalio uždarymo metu, projekto organizatoriai, vykdytojai, pagalbininkai ir svečiai nesitvėrė džiaugsmu ir gėrėjosi neįtikėtinais rezultatais. Dalyvius kalbinusi Rima Rauktienė atskleidė, jog „Gyvenimo mokyklo“ įkūrėja E. Tamulytė nuoširdžiai dėkojo visiems už visokiausią indėlį, o jos kūno kalba išdavė, jog ji labai laiminga!“ Bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė džiaugėsi bendryste, žmonių pagalba, o seniūnas Saulius Naumavičius, teigė, nebeatpažįstąs Griškabūdžio (R. Rauktienė). Atrodo, kad festivalio dalyvių darbas suteikė ne tik estetinės, bet ir emocinės vertės, įprasmino bendruomenės ryšį, lavino meno suvokimą bei suteikė žinių apie kalbininką J. Jablonskį ir jo darbus. Visi važiuojantys pro Griškabūdį stabtelkite pasigrožėti naujai atgimusiu meno židiniu.
