Deimantė Rimkutė: 500 eurų šiandien, Darbo birža rytoj?
Naujame politiniame sezone planai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) grįžta. Tai gali labiau neigiamai paveikti jauną žmogų, sumažinti karjeros galimybes. Siekdami gerinti jaunimo situaciją ieškokime veiksmingesnių idėjų.
Poryt Trišalėje taryboje vėl virs diskusijos dėl MMA. Profesinės sąjungos ją siekia kelti nuo 380 iki 500 eurų ,,ant popieriaus“. Vienas pagrindinių tikslų – žmonių pajamų augimas. Man, kaip jaunam žmogui, svarbu paanalizuoti, kaip tai paveiks mano ir kitų gyvenimus.
Nors viena pagrindinių MMA didinimo priežasčių yra žmonių piniginių pilnėjimas, akivaizdu, kad poreikiai skiriasi. Vienišai jaunai mamai reikės daugiau pajamų nei studentui, gyvenančiam pas tėvus. Kebabas Kauno stotyje, tikėtina, bus brangesnis nei Jonavoje, nes regionų ekonominė situacija skiriasi.
Skiriasi ne tik žmonių poreikiai, bet ir kompetencijos – kritinis rodiklis priimant žmogų į darbą. Vieni studijuoja universitetuose, kiti nusprendžia mokslo vaisius raškyti profesinėse mokyklose, treti iš karto įsilieja į darbo rinką.
Savo draugų būryje turiu iniciatyvių jaunuolių, kurie dar mokyklos suole pradėjo veikti nevyriausybinėse organizacijose, įstojo į gerus universitetus ir jau pirmuose kursuose gavo daug žadančių darbo pasiūlymų, siekiančių 500 eurų ir daugiau. Yra ir nemažai jaunimo, kurie pasirinkę perspektyvias profesines specialybes taps gerais specialistais ir skins laurus savo srityje. Turbūt jų MMA didinimas tiesiogiai nepaveiks.
Lazda turi du galus
Ne visiems taip pasiseka, todėl menką patirtį turinčiam, savęs ieškančiam jaunam žmogui susirasti darbą gali būti dar sunkiau nei iki šiol. MMA iš pirmo žvilgsnio turėtų padėti kaip tik jiems, tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Juk darbdaviui saugiau samdyti žmogų, turintį didesnę kvalifikaciją ir patirtį. Kaip tada jaunam žmogui įsilieti į darbo rinką?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimas atskleidžia, kad MMA didinimas gali apsunkinti įsidarbinimo galimybes neseniai į darbo rinką įžengusiems žmonėms. Pavyzdžiui, jeigu aš, Vilniaus universiteto teisės studentė, norėčiau įsidarbinti geriausioje teisės firmoje Lietuvoje, man nelabai rūpėtų, kokį atlyginimą aš gausiu. Aš puikiai suprasčiau, kad jis augs kartu su žinių bagažu, kurį neabejotinai įgysiu. Mano, kaip ir daugelio Z kartos atstovų, prioritetas – galimybės ir karjeros perspektyvos. Klausimas, ar MMA didinimas iki 500 eurų jų neužkirstų?
Padidinus MMA tikėtinas ir darbuotojų atleidimas bei robotizacija, kai žemos kvalifikacijos darbuotojus, pakeičia mašinos. Pavyzdžiui, mano draugas buvo atleistas, kai prekybos centras įsidiegė savitarnos kasas. Skaudu, bet menką darbo patirtį turintys darbuotojai, dažnai jauni žmonės, gali atsidurti pirmose atleistųjų gretose.
Jeigu MMA vis dėlto būtų didinimas iki 500 eurų, gali išaugti ir nepilnu etatu dirbančių žmonių skaičius. Tokios tendencijos jau buvo pastebėtos. Jauni žmonės taip pat galėtų pasinerti į šešėlinę rinką, pasirenkant algą vokeliuose.
Turbūt kiekvienoje diskusijoje apie ekonomiką, reikėtų svarstyti, kokių ilgalaikių rezultatų siekiame. Kartais populistinis šūkis ,,pakelsime algas” gali skambėti suprantamiau nei investicijų pritraukimas, verslo sąlygų gerinimas ir kitos kompleksinės priemonės, kurios suveiktų ne taip staigiai, kaip MMA kėlimas.
Aš noriu gyventi Lietuvoje, kurioje atlyginimai yra aukšti ir tikiu, kad ta kryptimi mes visi norime eiti. Lietuvoje, kuri yra konkurencinga. Lietuvoje, kuri atveria galimybes jauniems žmonėms. Tačiau priemones, kaip galime to siekti, gali būti kitokios.
Reformuokime profesines mokyklas. Sėkmės istorijos rodo, kad nebūtinai turime būti pirmūnais siekdami gauti padorią algą ir širdžiai mielą profesiją. Kartais užtenka tapti šaltkalviu, kiekvieną mėnesį gauti keturženklį atlyginimą į savo sąskaitą ir tuo didžiuotis.
Siekime atvežti geriausių universitetų padalinius į Lietuvą. Šiais metais, kur kas per daug geriausiais balais išlaikiusių egzaminus pasirinko studijas svetur. Lietuvai reikia savo Oxfordo ar bent jo padalinio. Jaunimui reikia galimybių įgauti geriausią išsilavinimą čia, savo tėvynėje.
Vis dėlto, reformuotinas ne tik aukštasis mokslas, bet ir mokyklos – vieta, kur formuojamės kaip asmenybės. Pirmieji mikro kompiuteriai jau pasiekė vaikų rankas, tačiau tokių iniciatyvų tikrai per mažai. Kurkime inovatyvų turinį su unikaliomis priemonėmis ir ugdykime asmenybes.
Deimantė Rimkutė – Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkė, Lietuvos liberalaus jaunimo tarybos narė.
