15 rugsėjo, 2020

Deimantinio laiko sukaktis

…Kiekvienas ruduo skirtingas – kaskart, atverdamas savo grožį, žavi pasakiškų spalvų reginiu: nuauksintomis, nurausvintomis medžių viršūnėmis, rūko marškomis užsidangstytais laukais, dar bandančiais paslėpti išeinančios vasaros sapną… Rodos, jauti, kaip laikas teka per širdį. Vėjas ištįsusiose voratinklių gijose supa mažus rasų karoliukus… Atsargiai: trapu… Ir nesvarbu, kad rudeniop pravirksta Dangus… Tai ne liūdesio – dėkingumo ašaros, nes taip mylėti moka tik deimantinės širdys…

1958 metais Jonas ŠUKŠTULIS, baigęs Vilniaus Politechnikumą (elektrifikaciją), gavo paskyrimą į Dūkštą, bet ten teko dirbti neilgai, nes 1959 metais, naikinant Dūkšto rajoną, Vyriausioji energijos valdyba buvo atleista, o jis dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo paskirtas į besikuriančius Zarasų Elektros tinklus. Prie Zaraso ežero (netoli salos) buvo dar Smetonos laikų elektrinė („Ruston“ firmos dyzelinis variklis), tiekianti elektros energiją. Tiesa, visame mieste elektros lempučių buvo nedaug. (Valstiečių gatvėje elektros lemputės siūlas tik parausdavęs – nepakako galingumo, nebuvo reikiamos įtampos). Dieną elektros niekas ir netiekdavęs – tik vakarop. Jono atmintin įsirėžė, kaip tuometinis Zarasų ligoninės vyr. gydytojas kreipėsi raštu, kad dienos metu vienai valandai ligoninei būtų įjungta elektra, reikalinga sudėtingai planinei operacijai. 1959 metais gruodžio 30 d. įjungus 35 kV liniją Antalieptė–Zarasai–Dūkštas (senoji elektrinė dar veikė kaip rezervinė, tik vėliau demontuota), prasidėjęs didžiųjų darbų įkarštis: mieste pradėta elektrifikacija – nuo pirmojo stulpo, nuo abonentų registracijos…

„Netrukus aš, jaunas specialistas, Valstiečių gatvėje naujai pastatytame name gavau dviejų kambarių butą, supratau, kad būtinai reikia „ženytis“. Vienam bus liūdna“, – juokiasi Jonas ŠUKŠTULIS… Saloje vykusiame festivalyje susipažinęs su Ona (švelniai visų vadinama Onute), kuri ne tik dirbo Zarasų Švietimo skyriaus sekretore, bet dar mokėsi ir vakarinėje vidurinėje mokykloje, jos nebepaleido: 1960 metų rugsėjį mieloje vaikystės Gaidės bažnytėlėje (Ignalinos raj.) kunigo palaiminimą gavo, vestuves atšoko… „Taip ir einame Su Dievo palaiminimu visą gyvenimą“, – sakė abu elegantiški senjorai.

O Meilė tikrai šviesesnė negu elektra… Ji apšviečia ne tik erdvę, kurioje esame, bendrą kelią, bet ir visą gyvenimą… „Rodos, viskas buvo taip neseniai – lyg vakar“, – sako Jonas, o švelniai besišypsanti žmona Onutė tarsi patikslina vyrą: „Na, gal prieš savaitę“… Nesunku suskaičiuoti: šiemet jau deimantinės vestuvės – 60 bendro gyvenimo metų rugsėjų… Nors, pasirodo, jau seniai Bažnyčioje buvo vienas kitą matę… Todėl ir tądien, švęsdami deimantinę sukaktį, šventę pradėjo Bažnyčios palaiminimu.

„Gyvenimas – tai Dievo dovana. Vis bėgi… Globojam vienas kitą, saugom. Vasaromis skubame į sodybą – darbų netrūksta: kai tik grybai ima dygti – lekiu ieškoti, esu užkietėjusi grybautoja. Vyras mielai rūpinasi bitėmis. Bet labiausiai džiaugiamės, kad sveiki vaikai ir anūkai, kad jiems gerai sekasi… Aš vis meldžiuosi, kad tas gerumo kelias nesibaigtų – tęstųsi“, – ramiai dėsto moteris. Nors ji virš 30 metų išdirbo fabriko „Zarasaitis“ buhalterijoje (keitėsi ne tik fabriko pavadinimas, bet ir jos pareigos), tačiau supranti, kad ne vien tiksliu skaičiavimu ji apdovanota: akys pačios tiesiog lipte limpa prie daugybės Onutės pieštų paveikslų – vienas už kitą gražesnių, puošiančių kambario sienas. Jos drobėse širdies šviesa sušvinta vaizdai – įkūnytos laiko akimirkos: čia atsiveria ne tik Zarasų panorama, bet įvairūs peizažai. „Nuo vaikystės traukė piešimas. Negalėjau atsigrožėti, kaip tapė teta. Ypatingai žavėjo mažyčiai paveiksliukai, kuriuose buvo Kristaus veidas… Stebėjausi, kaip moteris gali nutapyti žmogaus veidą? Paskui pabandžiau ir pati. Patiko. Kai tapau, „atsijungiu nuo visko“. Vyras visada sielodavosi, kad aš, dirbdama atsakingą darbą, kur suklysti jokiu būdu nevalia, per naktis prie paveikslo prasėdžiu“…

„Man labai patiko medžioklė. 22 metus visuomeniniais pagrindais vadovavau medžiotojų būreliui“, – kalba Jonas, kuris 45 metus dirbo Elektros tinkluose ir priduria, jog dirbta labai daug, nes reikėjo ir patiems kurtis, ir visada norėjosi vaikams padėti…

Kaip ir dera šeimoje, papildydami vienas kitą – pasakojo, kad gyvenimas buvo džiugus – bereikalingos erzelynės pavyko išvengti: abu mėgo keliauti, mielai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. „Mano vyras labai rūpestingas. Jam visada labai svarbu, kad dėmesio gautų visi namiškiai (ir žmonės, ir augintiniai)“, – kalba Ona, o šalia sėdintis Jonas džiaugiasi: „Ji, Onutė – mano rūpintojėlis: viskas visada padaryta, pagaminta. O kai mano sveikata sušlubavus buvo, taip saugojo, taip globojo“. „Laimingi esame, nes turime gerus vaikus ir anūkus“, – tvirtino abu sutuoktiniai, vienas kitam negailėdami gražiausių žodžių…

Nesvarbu, kad elektros lemputės dabar kiekvienuose namuose aiškiausiai šviečia – deimantinio laiko šviesoje ryškėja tikras, darnaus gyvenimo receptas. Tiesa, jis labai paprastas: „Nelaikyti pykčio ir mokėti džiaugtis gyvenimu“… Ir tada besidraikančiose vėjyje voratinklių gijose sušvytravę mažutėliai perregimi rasos karoliukai – kartu išgyventų metų Rožančius (karoliukų skaičius labai panašus) – tikrai sužimba bendro gyvenimo Deimantu… Deimantinės širdys to vertos…

 

 


10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

25 vasario, 2025

Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija nuo 2010 m. kas trejus metus rengia respublikinę konkursinę […]

18 vasario, 2025

Ignalinoje viešinti Ukrainos Ševčenkos Korsunio miesto delegacija ir meras Vitalijus Maciukas vasario 16 dieną susitiko su Ignalinos parapijos Carito savanoriais, […]

Eriko Černovo nuotr.
17 vasario, 2025

Šventiniame Vasario 16-osios koncerte, Zarasų kultūros centre, Viešosios bibliotekos teatro „Juodai baltas” literatūrinė kompozicija leido artimiau pažinti poetą Antaną Miškinį […]

6 vasario, 2025

Vasario 5 d. Utenos kultūros centro Muzikinėje galerijoje atidaryta Utenos krašto dailininkų kūrybos paroda „Skiriu Lietuvai”, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio […]

29 sausio, 2025

Vaizdas ir muzika liejas į sielą. Šitaip draugingai dvi upės – į vieną. Viskas kūryboje skęsta žaviai. Menas užvaldo ir […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė ir mokslo darbuotoja […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Važiuodamas iš Visagino, jis užsuko į Ignalinos rajono savivaldybę. […]

23 sausio, 2025

„Lietuvos geologijos tarnybos specialistų Zarasų plote vykdytas kvartero storymės erdvinis geologinis kartografavimas atskleidė ne tik reljefo istoriją. Išskirtiniai ledynmečio suformuoti […]

Dariaus Nogio nuotr.
16 sausio, 2025

Ignalinos rajono kultūros centre surengtoje šventėje džiaugtasi jaunais žmonėmis, jų mokslo, meno, sporto pasiekimais, kūryba, savanoryste. Apdovanojimai 10-tyje nominacijų buvo […]

15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

Regionų naujienos