Dėl oro uosto prašoma Vyriausybės pagalbos

Šiaulių oro uostas atsidūrė ant nemokumo ribos. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Miesto vadovas informavo, kokių veiksmų imasi strateginei įmonei gelbėti. Anot jo, savivaldybė viena negali įveikti Šiaulių oro uosto problemų, jas galima išspręsti tik sutelkus įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos valdžios pastangas.
Birželio 5 d. 16 val. Meras kviečia Tarybos posėdžių salėje susirinkti miesto Tarybos narius, Regiono plėtros tarybos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, LR Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narius, kad bendromis pastangomis būtų galima atrasti sprendimus, palankiausius visam Šiaulių kraštui.
A.Visockas spaudos konferencijoje priminė, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios Šiaulių miesto savivaldybė dėjo pastangas oro uosto išsaugojimui ir efektyviam panaudojimui. Dėl specifinės tarptautinio Šiaulių karinio aerodromo infrastruktūros čia gali leistis patys didžiausi pasaulyje orlaiviai. Jau dešimtmetį Šiauliuose įgyvendinamas toks veiklos modelis, kai sėkmingai savo funkcijas atlieka ir Lietuvos kariuomenė, ir savivaldybės įmonė civilinis Šiaulių oro uostas. Per šį laikotarpį įvykdyti didelių finansinių išteklių reikalaujantys infrastruktūros gerinimo darbai.
Šiandien Šiaulių kariniame aerodrome yra sudarytos sąlygos perkrauti, saugoti ir paskirstyti iki 100 t krovinių per dieną, o visą parą veikiančių muitinės, veterinarijos, fitosanitarijos bei VSAT tarnybų pagalba vykdyti greitai gendančių produktų, gyvūnų, karinių, pavojingų krovinių, importo, eksporto ir tranzito procedūras.
Šiaulių oro uosto finansinius sunkumus sąlygojo užsitęsę oro uosto ploto įteisinimo procesai, infrastruktūrinės problemos, būtinybė remontuoti peroną (tai reikalauja didelių finansinių išteklių). Didžiausią įtaką įmonės pajamų sumažėjimui turėjo makroekonominės geopolitinės priežastys.
Šiuo metu įmonei išsilaikyti trūksta daugiau nei 400 tūkst. Eur. Ji prašo paramos Šiaulių miesto savivaldybės. Meras įsitikinęs, kad tokia parama įmanoma tik užsitikrinus jos perspektyvą. Anot miesto vadovo, kad įmonė galėtų veikti ir generuoti pajamas ilgoje perspektyvoje, Vyriausybės bus prašoma kasmet skirti vieną milijoną eurų 5-10 metų laikotarpiu. Meras įsitikinęs, kad tai nedidelė suma vertinant, kiek oro uostas generuotų investicijų į visą Šiaulių regioną.
„Nuolat kalbama apie regioninę šalies politiką, apie paramą regionams, tai turi vykti realiai. Oro uostas turi išlikti, tačiau tai turi rūpėti visiems“, – sakė A. Visockas.
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys priminė, kad prieš porą metų įmonė pagal pervežamų krovinių kiekį buvo antras oro uostas šalyje. Oro uosto uždirbtos lėšos buvo skirtos terminalui modernizuoti, infrastruktūrai gerinti. Tačiau šiandien oro uostas stokoja krovinių. Finansinė krizė įmonę ištiko ne dėl jos veiklos, o dėl geopolitinės situacijos. Anot vadovo, dabar svarbiausia atstatyti įmonės mokumą.
Direktorius apgailestavo, kad oro uostą palieka kvalifikuoti, turintys licencijas darbuotojai. Iš 30 darbuotojų šiuo metu liko 26.