Dėl senųjų kapinių priežiūros diskutuota su mokslininkais ir paveldosaugos specialistais
Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl evangelikų liuteronų senųjų kapinių tvarkymo ir priežiūros darbų. Posėdyje aptarti šiais metais nuveikti darbai, įgyvendinti projektai, iškilusios problemos bei kalbėta, ką bus galima nuveikti ateityje, kad kapinės būtų dar labiau prižiūrimos, lengviau prieinamos ir kad jose iš tiesų kiekvienas galėtų atrasti šio krašto istorijos ženklus.
Posėdyje dalyvavo mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos narės Regina Kernagienė ir Rasa Petrauskienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovės, mokslininkai, besidarbuojantys senųjų kapinių tyrimų srityje – kultūros paveldo ekspertai Marija ir Martynas Purvinai ir istorikė Silva Pocytė, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė, evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis, kultūros įstaigų darbuotojai ir seniūnijų seniūnai.
Pasitarime diskutuota tiek dėl kapinių tvarkymo krypčių, tiek dėl to, kokios įstatyminės bazės, lėšų ar tiesiog visų sutelktų pastangų dar reiktų senosioms kapinėms, − kad jų paminklai ir visa aplinka toliau liktų autentiška ir vertinga bei sulauktų vietos gyventojų ir turistų dėmesio. Klaipėdos rajono kapinės, kurios rajono Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dalyse yra gana skirtingos, savaip įdomios istoriniu ir kultūriniu požiūriu. Rajone yra per 240 neveikiančių kapinių – maždaug pusė iš jų – liuteroniškos.
Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė priminė, kad šiemet senųjų kapinių priežiūrai Savivaldybė skyrė nemažai dėmesio. Kasmet skiriama lėšų Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų programai, kurią įgyvendina seniūnijos. Šį mėnesį Savivaldybės tarybos posėdyje vėl bus tvirtinama ši programa, kurioje numatoma 2016 metais skirti 11 tūkst. 600 eurų. Už šiuo pinigus paprastai atliekami būtiniausi darbai – nušienaujama, išpjaunami menkaverčiai medžiai ir krūmai, pataisomi išvirtę paminklai, kiek įmanoma – atnaujinamos tvorelės, kryžiai, antkapiai ir kiti kapaviečių statiniai. Per Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo programą kitąmet senųjų kapinių priežiūrai numatyta skirti dar 10 tūkst. eurų.
Nemažai iniciatyvų šiemet parodyta prieš Mirusiųjų pagerbimo šventes – kapines tvarkė ir bendruomenės, ir Savivaldybės tarybos nariai, ir kai kurios mokyklos. Tikimasi, kad ateityje iniciatyvų bus dar daugiau, todėl norisi, kad kapinės būtų tvarkomos pagal reikalavimus, jas išsaugant tokias, kokios jos iš tiesų buvo.
Dėl kapinių elementų vertingųjų savybių išsaugojimo pasisakė mokslininkai Marija ir Martynas Purvinai ir istorikė Silva Pocytė. Pasak mokslininkų, Iš tiesų yra daug dalykų, kuriuos gali atlikti tik specialistai – kokybiškai restauruoti kryžius ir paminklus, jų tvoreles (apvadus), kuriose taip pat atsispindėjo daug svarbių tikėjimo ir pasaulėžiūros ženklų.
Diskutuota dėl prioritetų – kuriuos elementus svarbiausia išsaugoti, kam ir kiek pastangų labiausiai reikia skirti. Prieita prie išvados, kad visko išsaugoti neįmanoma, nes yra kapinių, kur trūksta elementarios tvarkos, o kryžiai išvartyti. Tačiau yra svarbu išsaugoti bent pavyzdžius, kokio tipo buvo kryžiai, paminklai. Liuteroniškose kapinėse buvo statomi ir mediniai kryžiai – vertingiausius pavyzdžius taip pat reiktų išsaugoti ir net restauruoti, kad būtų kaip pavyzdys besidomintiems, kokia buvo paminklų ir kryžių įvairovė.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė akcentavo, kad svarbiausia, jog Savivaldybė būtų kapinių šeimininkė – kad kapinės būtų inventorizuotos ir jai priklausytų žemės sklypai, kuriose yra kapinės, kad būtų aiškios jų ribos. Tuomet galima imtis didesnių tvarkybos darbų. Reikalavimas inventorizuoti kapines nustatytas prieš dvejus metus, tačiau šis darbas dėl objektyvių priežasčių vyksta gana lėtai. Paminklai − žmonių nuosavybė, jų teisė tvarkyti juos kaip nori, tik tada, kai paminklas pripažintas kultūros paveldo vertybe dėl jo meninės vertės ar ir dėl to, kad pastatytas ant žymaus žmogaus kapo, norint jį keisti, ar restauruoti, reikia Kultūros paveldo specialistų suderinimo.
Ne visos senosios neveikiančios kapinės yra Kultūros vertybių registre. Tačiau tai nereiškia, kad Savivaldybė negali nuspręsti, kad ir tokio statuso kapinėms negali skirti daugiau dėmesio, kaip, pavyzdžiui, Baičių k. kapinėms. Pagal Vyriausybės nustatytą išlygą Savivaldybė gali perduoti tvarkyti kapines religinei bendruomenei ar bendrijai, tuomet ir numatytas lėšas iš biudžeto skiria kapinių tvarkymo darbams.
Iniciatyvą dėl Baičių k. senųjų kapinių tvarkymo parodė viešoji įstaiga „Augustana“, įsteigta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos. Šį įstaiga vykdo bažnyčios deleguotas funkcijas įgyvendinant įvairius projektus. VšĮ „Augustana“ jau daugelį metų vykdo projektą, skirtą Mažosios Lietuvos kapinių bei jų materialaus paveldo fiksavimui bei išsaugojimui. Pagal Kultūros tarybos gautas tikslines lėšas daugelyje rajonų pavyko sutvarkyti kapines, restauruoti kryžius ir aktualizuoti liuteroniškų kapinių svarbą bei grožį atskirų savivaldybių bei seniūnijų gyventojams. Šio projekto vadovas – Algis Šveikauskas ėmėsi iniciatyvos ir dėl Baičių k. kapinių tvarkymo darbų. Šių kapinių tvarkymui Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į VšĮ „Augustana“ prašymą, skyrė 2730 eurų.
Kunigo Liudviko Fetingio nuomone, galima ieškoti įvairių priemonių paskatinti žmones tvarkyti kapines, pavyzdžiui, keisti kai kurių neveikiančių kapinių statusą į riboto laidojimo kai galima laidoti esamose (šeimos) kapavietėse. Tuomet atsiranda neseniai palaidotų artimųjų iniciatyvų patvarkyti ir visą kapinių teritoriją.
Posėdyje dalyvavę bendruomenių atstovai ir Savivaldybės tarybos nariai pritarė nuomonei, kad turi būti labai aiškiai priskirta, kam ir kokiu lygmeniu priklauso tvarkyti kapines, − tuomet jų tvarkymas ir priežiūra pasuktų teisinga kryptimi.
