Dėmesio centre – Žemaitijos nacionalinio parko ateitis
Šįryt Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre prasidėjo Žemaitijos nacionalinio parko (NP) ateičiai skirta konferencija-diskusija. Į ją buvo pakviesti politikai, savivaldybių merai, valstybės institucijų, saugomų teritorijų direkcijų, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovai.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje šia tema netrūksta prieštaringų versijų ir nuomonių. „Įvairiausių versijų eskalavimas, kritika ir nepasitenkinimas neva jau sukurtais planais aiškiai parodo, kad nemokame diskutuoti. Tačiau esame jauna demokratija – panašu, kad dar mokomės. Tikiuosi, kad ši diskusija ir paskatins pirmiausia vieni kitus išklausyti, o tik po to daryti išvadas ir svaidytis nebūtais kaltinimais“, – sakė pradėdamas konferenciją aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Jis pabrėžė, kad Aplinkos ministerija neturėjo ir neturi vienareikšmių atsakymų apie Žemaitijos NP ateitį. Ir ši konferencija – puiki proga diskutuoti, ieškoti geriausių sprendimų.
Viceministro žodžiais, jau pribrendo laikas šalies saugomų teritorijų sistemos pokyčiams. „Reikia žiūrėti į ateitį – kas bus su šia sistema po 20-50 metų. Turime būti realistai ir suvokti, kad nei pinigai pradės kristi iš dangaus, nei labai pagerės demografinė padėtis“, – sakė Martynas Norbutas.
Vienas iš numatomų pokyčių susijęs su Žemaitijos NP ir Varnių regioninio parko (RP) ateitimi. NP teritorija apima Platelių-Žemaičių Kalvarijos etnokultūrinio regiono arealą, kur sutelkta daugiausia gamtos ir kultūros vertybių. Šis parkas turi nusistovėjusią administracinę ir lankytojų aptarnavimo sistemą, išvystytą turizmo infrastruktūrą, muziejus ir pan. Kita vertus, jau pakankamai seniai prasidėjo diskusijos dėl Varnių RP statuso. Jo teritorija svarbi Žemaitijos istorijai kaip religinis ir istorinis centras.
Viceministras pažymėjo, kad saugomų teritorijų sistemos pertvarkos sprendinius ministerija ketina sukonkretinti šių metų pabaigoje, todėl dar yra pakankamai laiko siūlyti savo idėjas ir pasidalyti įžvalgomis.
