Dėmesys Gargždams
Klaipėdos rajone gyvena per 50 tūkst. žmonių. Gargždai – rajono centras. Gyventojų skaičius siekia 15 tūkstančių. Tačiau ar Gargžduose vyksta tiek pokyčių viešosiose erdvėse, kiek norėtųsi jų matyti čia gyvenančiam ar mieste apsilankančiam žmogui? Nemažai gyventojų man pasako, kad Gargždams kreipiamas mažas dėmesys palyginti su kitomis rajono seniūnijomis.
Su Gargždų seniūnu Sauliumi Bakšinskiu ne kartą sukome ratus po miestą, matydami jame ne tik nemažai gerų ir gražių pokyčių bet ir trūkumų, kuriuos gal ir ne visada galima labai greitai ištaisyti.
Pradėkime nuo to, kas aktualu visiems miesto gyventojams − gatvių ir šaligatvių problemų.
Gargždiškiai ne kartą išreiškė pageidavimą, kad ne tik Klaipėdos, o ir kitose miesto gatvėse atsirastų suoliukų, nes daugelis žmonių, ypač senjorai, norėtų, kad eidami į miesto centre esančią polikliniką, ligoninę, turgų, parduotuves ar kitas įstaigas galėtų atsisėsti, pailsėti ir toliau tęsti kelionę. Nedaugelis iš jų mašinomis važinėja. Savivaldybė, įgyvendindama įvairias sveikatingumo programas, skatina gyventojus kuo daugiau judėti žingsniuojant ar važinėti dviračiais. Dviračių takų, kaip ir šaligatvių, problema Gargžduose taip pat egzistuoja, nors jau šiek tiek atsiranda dviračių trasų palei Kretingos kelią, Kvietinių, Vyturių gatvėje. Šiais metais baigiama rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpa nuo Gargždų iki Laugalių. Savivaldybės lėšomis bus įrengtas šio tako apšvietimas.
Ne taip lengva judėti ir tais šaligatviais, kurie dar nėra sutvarkyti. Daugelio gatvių, o ypač Melioratorių, Žemaitės, Basanavičiaus, Vasario 16-osios ir kt., − išsikraipę, duobėti. Aišku, kad nėra gera praktika, kada paklojam vieno šaligatvio atkarpą ir jau imame kitos gatvės remontuoti vėl tik atkarpėlę. Manau, ateityje turėtume koncentruotis į tai, kad Savivaldybės taryba skirtų lėšų Gargždų seniūnijai bent tiek, kad per metus būtų paklota bent keleto šaligatvių (kur didžiausias gyventojų judėjimas) ištisinė danga, o atkarpos būtų klojamos ar taisomos tik esant neatidėliotinai būtinybei. Būtina labai rimtai galvoti apie neįgalių žmonių kelionę šaligatviais. Daugelyje senų šaligatvių nėra nuovažų. Manau, kad nereikėtų laukti, kol bus nutiesti nauji šaligatviai, o planuoti ir skirti lėšų iš karto visų senų šaligatvių nuovažoms įrengti, − juk neįgalieji vaikšto ar vežami vežimėliais kasdien.
Reikėtų kompleksiško sprendimo Melioratorių kvartalui. Daugelis miesto gyventojų pritartų, kad šis kvartalas yra labiausiai apleistas iš visų miesto kvartalų: nei šaligatvių, nei mašinų stovėjimo aikštelių, nei žaliųjų plotų čia beveik nebesurasi. Tačiau teko ne kartą matyti, kad ir patys šio kvartalo gyventojai nesaugo dar likusių − važiuoja su mašinomis ir šaligatviais, ir vejomis.
Norėčiau šiek tiek atkreipti verslo žmonių dėmesį ir, jeigu yra bent šiek tiek galimybių, paprašyti didesnio pilietiškumo ir geranoriškumo: ne vienoje gatvėje, prie pat verslui priklausančių objektų − išsikraipę ir duobėti šaligatviai, įvažiavimai į privačias teritorijas. Pvz., Pempininkų parduotuvės kiemas ir įvažiavimas į jį, ko gero, neremontuotas gerą dešimtmetį, nepuošia miesto ir teritorijos prie knygyno, „Senukų“, Kredito unijos ir kitur. Nesakau, kad verslui lengva, bet Savivaldybė negali atlikti remonto tose teritorijose, kurios priskirtos privatiems subjektams.
Suremontuota Vyšnių gatvė su šaligatviu vienoje pusėje, kurį laiką tikrai išsivers, o štai sutvarkyta Janonio gatvė pro „Vaivorykštės“ gimnaziją − sunkokai, nes šios gatvės šaligatviams į Pušų, Vingio gatves lėšų pritrūko. Tai jau lieka ateičiai. Gal netolimai.
Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos asignavimų Kelių priežiūros ir plėtros programos 2015 metams Gargždų seniūnijai einamiesiems tikslams: išdaužoms taisyti, keliams žvyruoti, greideriuoti, kelio ženklams prižiūrėti, važiuojamajai dangai paženklinti, J. Janonio, Kranto, Vasario 16-osios gatvių šaligatviams remontuoti skirta 99 tūkst. 635 eurų.
Užuovėjos gatvės techniniam darbo projektui parengti – 6213 eurų; Vyturių gatvėje pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo darbams pabaigti – 36 tūkst. 60 eurų; Vyšnių gatvei rekonstruoti – 62 tūkst. 962 eurų; J. Janonio gatvės atkarpos tiesimui – 49 tūkst. 247 eurų; Ramunių gatvei rekonstruoti – 38 tūkst. 828 eurai. Iš viso šiems projektams 2014 m. buvo skirta beveik 304 tūkst. 600 eurų, o 2015 m. – per 193 tūkst. 300 eurų. Dar šiais metais bus padarytas Parko gatvės akligatvis, Basanavičiaus gatvės akligatvis, vedantis link „Minijos“ sodininkų bendrijos. Jau šiomis dienomis išasfaltuotos Lakštingalų, Kranto gatvės, kurių darbai kainavo apie 27 tūkstančius eurų.
Ateinančiais 2016 metais turėtų būti rekonstruotos Gluosnių, Laukų, Ramunių, Alyvų, Pievų gatves, taip pat tikimės pradėti Užuovėjos gatvės rekonstravimą.
Be abejo, remontuojant gatves ir šaligatvius, būtina susirūpinti ir elektros stulpais, kurie garbės Gargždams nedaro, o seniūno žodžiais tariant, „retą miestą su tokiais stulpais ir visoje Lietuvoje besurasi“. Reikėtų modernizuoti ir patį apšvietimo reguliavimą, nes dabar vis nespėjama: tamsėjant vakarams laiku neįjungiama ar šviesėjant − rytais laiku neišjungiama elektra. Nekalbu apie tas miesto gatves, kuriose apskritai dar nėra apšvietimo.
Savivaldybė 2016 m. planuoja naują priemonę „Gargždų miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo investicinio projekto parengimas“ ir numatys 10 tūkst. eurų šiai priemonei įgyvendinti. Tai būtų gera pradžia Gargždų miesto apšvietimo problemoms spręsti.
Vienas rizikingiausių praėjusių metų Savivaldybės projektų – kino teatro rekonstrukcija – regis, pasiteisino. Bendra kino teatro pastato modernizavimo kaina – 775 tūkst. eurų. Iš jų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos – 220 tūkst. eurų. Taigi Savivaldybei reikėjo prisidėti – 554,6 tūkst. eurų. Už juos teko atlikti visus vidaus modernizavimo darbus, nupirkti kino įrangą, kėdes, įrengti teritorijos apšvietimą ir kt. Tačiau nedidelis skveras prie kino teatro ir turizmo centro liko kaip nesutvarkytos renovuotų pastatų aplinkos priekaištas. Juk tai miesto centrinė gatvė. Optimistai sako, kad sutvarkysime kai rekonstruosime Kvietinių gatvę, bet kol Kvietinių gatvę rekonstruosime, dar gali praeiti nemažai laiko. Gal turėtume ieškoti galimybių sutvarkyti jau kitais metais ir skverą. Tada nereikėtų laukiantiems kino seansų lūkuriuoti mašinų stovėjimo aikštelėje.
Nuo atidarymo dienos kino teatre jau įvyko 479 seansai, apsilankė 21 993 žiūrovai, surinkta 67 tūkst. 161 euras.
Kiti du svarbūs jau šiemet Savivaldybės rekonstruoti objektai – „Minijos“ progimnazijos ir Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pastatai.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro modernizavimo darbai atsiėjo daugiau kaip 338 tūkst. 900 eurų, iš jų Savivaldybė prisidėjo beveik 190 tūkst. eurų, „Minijos“ progimnazijos pastato rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 1 mln. 665 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės lėšos – per 809 tūkst. eurų. Greitai turėtų būti baigtas projektavimas Gargždų atviro jaunimo centro, kuris įsikurs buvusiame kariniame komisariate. Pagaliau pajudėjo ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ renovacijos darbai.
Galėtume kalbėti ir apie lietaus kanalizacijos problemas, kurios šiek tiek sprendžiamos naujai asfaltuojant gatves, klojant šaligatvius.
Problemų yra buvo ir bus. Todėl Savivaldybei įgyvendinant projektus, kiekvienas gyventojas kviečiamas teikti pastabas ir pasiūlymus. Norėtųsi racionalių pasiūlymų sulaukti kuo daugiau, juk ne viską pastebi ir padaro Savivaldybės ir seniūnijos darbuotojai, todėl gyventojų pasiūlymai dažnai padeda išspręsti problemą efektyviausiai.
