Dėmesys mūsų krašto istorijai – sutvarkytos kapinės
Klaipėdos rajone yra per 240 neveikiančių kapinių. Kiekvienoje seniūnijoje tokių kapinių skaičius yra skirtingas: Agluonėnų seniūnijoje yra 13, Dovilų – 32, Dauparų-Kvietinių – 15, Endriejavo – 30, Gargždų – 5, Judrėnų – 6, Kretingalės – 29, Priekulės – 51, Sendvario – 12, Veiviržėnų – 37, Vėžaičių – 33. Pagal šiuo metu galiojančią Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų programą, jas prižiūri seniūnijos. Tačiau seniūnijos, turėdamos skirtingą kapinių kiekį ir ne vienodas tvarkomas teritorijas, ne visada suspėja jomis tinkamai pasirūpinti. Rajono gyventojai, svečiai ar turistai dažnai atkreipia savivaldybės dėmesį, kad jau įpusėjus ar baigiantis vasarai apsilankę vienose ar kitose kapinėse, randa jas nesutvarkytas: apžėlusias žole, krūmais, prišiukšlintas.
Todėl pasitarime dėl neveikiančių kapinių tvarkymo, inicijuotame vicemerės Rūtos Cirtautaitės, buvo aptartos galimybės parengti programą, pagal kurią į neveikiančių kapinių tvarkymo bei priežiūros darbus aktyviau galėtų įsitraukti ir vietos bendruomenės, jaunimo, religinių konfesijų ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Mero pavaduotoja R. Cirtautaitė pasiūlė kreiptis į seniūnijose įsikūrusias bendruomenes ir kartu aptarti, kokią parengti programą, kurią įgyvendinant būtų sudaryta galimybė kapines tvarkyti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Beveik visose neveikiančiose kapinėse yra ne vienas ir ne du kapai, kuriuose palaidoti Klaipėdos rajonui ar visai Lietuvai nusipelnę asmenys.
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė pateikė informaciją, kad 2015 metais seniūnijoms buvo skirta 10 tūkst. 137 eurai, tačiau per pusmetį panaudota tik 2 559 eurų. Pradėtos tvarkytikapinės Dauparų−Kvietinių, Dovilų, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų bei Vėžaičių seniūnijose.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius atkreipė dėmesį, kad seniūnai turėtų rasti bendrą kalbą su savo seniūnijų bendruomenėmis ir kartu ieškotų galimybių susitelkę sutvarkyti visas seniūnijos kapines. Seniūnai galėtų aprūpinti darbo priemonėmis: žoliapjovėmis, grėbliais ir kitais įrankiais, o bendruomenių nariai prisidėtų savanorišku darbu.
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė pasiūlė kai kuriuos tvarkymo darbus atlikti iš tų lėšų, kurios numatytos Kultūros veiklos projektų ir Etninės kultūros plėtros programose, – pavyzdžiui, panaudojant dalį projektui skirto finansavimo, sutvarkyti kapines prieš istorinės datos, žmogaus ar įvykio paminėjimą, tradicinę šventę.
Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė sakė, kad bendruomenės gana aktyviai dalyvauja įgyvendinime savivaldybės finansuojamų programų, pagal kurias skiriamos biudžeto lėšos organizuoti bendruomenių sporto renginiams, šventėms, tad galbūt jos aktyviai dalyvautų ir programoje, kur būtų skiriamos lėšos tvarkyti seniūnijų kapines?
Visi pasitarimo dalyviai pritarė, kad reikia ieškoti optimalaus varianto. Bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms galimybių gauti lėšų kapinių tvarkymui yra ir daugiau − per vietos veiklos grupių projektus, taip pat kreipiantis į Kultūros tarybą.
Nuspręsta Programą parengti pavesti Kultūros skyriaus specialistams, pasitelkiant seniūnus, bendruomenes, kitas nevyriausybines organizacijas ir teikti ją tvirtinti Savivaldybės tarybai.
