Dešimtmečiai link aukso spindesio
Akmenės II kaimo gyventojai Aldona ir Jonas Bartkai po 50 kartu pragyventų metų iš naujo prisiekė gerbti ir rūpintis vienas kitu, ant bevardžių pirštų vienas kitam užmovė aukso žiedus…
Jonas Bartkus saugo santuokos liudijimą, išduotą 1967 metų sausio mėnesį. Dokumentą pasirašė tuometinė Akmenės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja dabar jau amžinąjį atilsį M. Alejūnienienė.
– Į Metrikacijos skyrių iš Klykolių atvykome keturiese: mudu su Aldona ir du liudininkai. Tokios buvo mūsų vestuvės. O dabar pažiūrėkite, kiek mūsų daug…
Aldona Bartkienė paatviravo:
– Šį kartą į iškilmes atvykome su visu savo turtu – čia yra mūsų viso gyvenimo turtas…
Ir parodė didelį palydos būrį. Daugiau kaip 20 saviškių atlydėjo Aldoną ir Joną. Tai sūnūs Jonas ir Vytautas, dukros Janina ir Nijolė su šeimomis, o iš vaikų šeimų į gyvenimą pabiro vienuolika anūkų, iš anūkų šeimų – devyni provaikaičiai. Didelis džiaugsmas seniems tėvams, kad visi vaikai gyvena Lietuvoje. Trys jų vaikai įsikūrę Akmenės mieste, tiktai dukra Janina Ventos mieste. .
Atsigręždami į 50 bendro gyvenimo metų atkarpą, sutuoktiniai sakė daug ir sunkiai dirbę, nes reikėjo vaikus išauginti, sukurti jaukų namų židinį. Abu dirbo kolūkyje. Jonas traktorininku, Aldona – karvių melžėja. Retą dieną išspirdavo guminius batus, brido ir brido prie karvių, po 15 ar 20 kasdien po du kartus pamelždavo. Jonas taip pat per žiemą darbavosi nešildomose dirbtuvėse, reikėdavo judėti, kad kojos batuose neprišaltų ir kad pirštai nesustingtų begraibydami traktoriaus mazgus. Dirbo jie Klykoliuose, „Tarybinės vagos“, Lenino kolūkiuose. Kur daugiau mokėjo, kur siūlė geresnes gyvenimo sąlygas, ten ir kraustėsi. Kai sutaupė pinigų, nusipirko namą Akmenės II kaime, čia dabar dviese ir gyvena.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Janina Kenstavičienė, registruodama Aldonos ir Jono Bartkų jubiliejinę santuoką, sveikinime prisiminė šeimos vargus ir džiaugsmus. Jie sutardami ėjo ir ėjo paskui rugį ir duoną, pasikeisdami nešė savo vargus, vaikus ir vardus. Visa tai ir yra verta gyvenimo. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja perdavė Savivaldybės mero V. Mitrofanovo sveikinimą ir dovanų jubiliejinės santuokos registravimo proga.
Santuokos auksinę sukaktį registravo Kultūros rūmuose. Gražiai nuteikė šilta, jauki aplinka, žvakių šviesa, raudonu audeklu išklotas takas. Tuo taku senolius atvedė proanūkiai. Jaudinančiai po rūmų skliautais nuaidėjo Mendelsono „Vestuvinis maršas“. Šio maršo garsų Aldona ir Jonas laukė … 50 metų.
