Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir panašiais atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.
Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.
Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?
Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip Sveikinu su gimimo diena! Sveikiname su Naujaisiais metais! – kartais net veiksmažodis praleidžiamas: Su Rugsėjo pirmąja! Su vardadieniu! Su įkurtuvėmis! Su Naujaisiais metais! Tokie prielinksnio su junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir, deja, baigia išstumti lietuviškus pasakymus.
Bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną! Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga!
Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse! ir taip toliau.
Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga! ir panašiai.
