Didžiausią Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį planuojama surengti Dubingiuose
Molėtų rajono savivaldybės mero Stasio Žvinio iniciatyva surengtas pasitarimas dėl Dubingių kultūrinio istorinio paveldo galimo didesnio išnaudojimo. Pasitarime dalyvavo VU prof. dr. Rimvydas Laužikas, LLKC direktorius Saulius Liausa, Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, vicemeras Mindaugas Kildišius, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Matkevičius ir Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė.
Susitikimo metu kalbėta apie galimybę sukurti ir surengti Dubingiuose vieną svarbiausių valstybingumo šimtmečiui skirtą renginį, į kurį sueitų ir suvažiuotų visa Lietuva bei jos svečiai. Taip istorinė atmintis atgytų ne tik Vilniuje, bet ir regione. „Turime savo rajone ypatingą istorinį kultūrinį paveldą ir turime ypatingą progą jį pristatyti“, – pasitarime kalbėjo meras Stasys Žvinys bei pridūrė, kad privalome sutelkti visas jėgas, kad planuojamas renginys, kuris atspindės didikų epochą, dvaro kultūrą ir kt. vyktų atviroje erdvėje ir būtų toks, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo, o vėliau jis išaugtų į patraukliausią tęstinį renginį. „Tuo pačiu pačiai plačiausiai auditorijai turime įrodyti, kad istorine prasme atsigręžti į Dubingius yra tikrai verta“, – pabrėžė meras S. Žvinys.
Vėliau pasitarimo dalyviai aptarė valstybingumo minėjimo laiką (planuojama jį rengti trečiąjį rugpjūčio savaitgalį), renginio aplinką, svarbiausius istorinius momentus, kviečiamųjų svečių sąrašą, kalbėjo apie renginio vietos infrastruktūros pagerinimo galimybes, finansinius instrumentus, lėšų ir pajėgų konsolidaciją, scenarijaus kūrimą ir būtiną profesionalią režisūrą, tos dienos kultūrinę programą, aptartė šventės sudedamąsias dalis ir sutarė, kad planuojamos šventės koordinatorius bus – LLKC direktorius Saulius Liausa.
***
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.
2017 metus parlamentarai taip pat nutarė paskelbti Tautinio kostiumo metais.
2018 metų vasario 16 dieną Lietuva minės 100-ąsias valstybės atkūrimo metines. Per šį jubiliejų norima pabrėžti, kad užtikrinamas Lietuvos valstybės tęstinumas ir amžinumas, pagal istorinę situaciją kūrybingai keičiant jos formas. Siūlomas šimtmečio minėjimo šūkis – „Lietuva, Tėvyne mūsų“.
