Didžiausia Maženių bendruomenės svajonė – turėti namus
Vasario 16-ąją Panevėžio rajono Maženių kaimo gyventojams primena jų kaime 1938 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 20-osioms metinėms. Apie kaimo istoriją, bendruomenės nuveiktus darbus, planus ir svajones kalbamės su Maženių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Pleskienė.
Kiek teko susipažinti, Maženių kaimas turi gana nemažą istoriją. Tad trumpai prisiminkime, kuo žymus šis kaimas ir kokia objektai primena jo istoriją?
Maženiai – nedidelis, ramus ir tvarkingas, dviejų gatvių kaimas-gyvenvietė Panevėžio rajone, įsikūręs lygumoje, netoli automagistralės Vilnius-Panevėžys. Vieniems – tai gimtasis kraštas, kitiems – antrieji namai ir ramus gyvenimas, ūkininkaujantiems – darbo vieta, daugeliui šalies gyventojų – nežinomas kraštas, o dar kitiems – tiesiog užkampis. Pastarasis požiūris labiausiai liūdinantis. Keista, kai tolėliau nuo rajono centro esantis kaimas taip vertinamas, tarsi jame gyvenantiems žmonėms nieko nereikia.
Jeigu atsigręšime į kaimo praeitį, čia virė gyvenimas. Maženiai – atsirado po 1557 m. Žygimanto Augusto įvykdytos valakų reformos. 1903 m. kaime buvo 60 sodybų. Jose gyveno 319 žmonių. Nuo 1932 m. kaime veikė pradinė mokykla, kuri 1949 m. reorganizuota į septynmetę, vėliau (1959–1977) – aštuonmetę mokyklą. Mažėjant vaikų skaičiui iki 1987 m. veikė tik pradinė mokykla. 1992 metais pradinė mokykla buvo atgaivinta ir veikė iki 2000 metų. 1961 m. kaime buvo įsteigta biblioteka.
Prie Maženių kapinių stovi paminklas, įamžinantis Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį bei Lietuvos krikšto 550 metines. Paminklas pastatytas už Maženių jaunimo paaukotas lėšas. Iš pradžių paminklas stovėjo kaimo centre, bet prieškariu jis buvo perkeltas prie kapinių ir taip buvo išsaugotas per sovietmetį.
Maženių seniūnaitijos teritorijoje, prie Skaistakalnio viensėdžio, esančio už 4 km į rytus nuo Maženių kaimo, 1863–1864 m. įvyko keli mūšiai. Tarp jų ir 1863 m. sukilėlių susidūrimas su caro kariuomene. Tarp mūšiuose žuvusių sukilėlių, anot vietinių žmonių pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą – net 7 kunigai. Žuvusieji palaidoti netoli Skaistakalnio viensėdžio, prie vietinės reikšmės kelio Maženiai – Raguva. Kapai aptverti medine tvorele. Šalia 1971 m. pastatytas trijų stulpų stogastulpis (archit. V. Gabriūnas). Sukilėlių kapai – Lietuvos istorijos paminklas. Maženiai priklauso Velykių šv. apaštalo Andriejaus parapijai. Daug lankytojų sulaukia laukuose esanti graži akmeninė bažnyčia. Netoli Maženių, Uliesio kaime yra švč. Panelės Marijos apsireiškimo vieta.
Labai gaila, kad išlikęs buvusios mokyklos pastatas, vienintelis viešos įstaigos pastatas, kuriame burdavosi bendruomenė, kaime, dėl avarinės būklės yra nebetinkamas naudoti. Dabar jis tik primena kaimą, kažkada buvusį pilną gyvybės ir veiksmo.
Pakalbėkime apie bendruomenę. Kada ji susikūrė, vieno ar kelių kaimų gyventojus jungia, kas labiausiai įtraukia žmones į bendruomenės veiklą? Kiek metų vadovaujate bendruomenei?
Kaimo bendruomenė ,,Maženiai“ įsikūrė pakankamai seniai – 2003 m. Tuo metu bendruomenei vadovavo Vidmantas Kazlauskas. Aš prie bendruomenės prisijungiau 2012 metais, kai atvykau čia gyventi. 2015 m. gruodį man buvo perduotos bendruomenės pirmininko pareigos. Šiuo metu bendruomenė jungia 82 gyventojus iš Maženių, Kairių, Klepšių, Aleksandravos, Butkūnų ir Joniškių kaimų.
Kokie bendruomenės santykiai klostosi su seniūnija ir seniūnaitija, rajono savivaldybe, bendruomenės teritorijoje veikiančiu verslu, ūkininkais, su gyventojais, kurie nėra bendruomenės nariai?
Džiaugiamės turėdami aplinkui daug darbščių ūkininkų, kurie finansiškai paremia tradicinę Antaninių šventę, pagelbėja su technika įgyvendinant projektus ar atliekant darbus, kurių rankos nepajėgia atlikti. Nuolatinė bendruomenės pagalbininkė ir rėmėja UAB ,,Krovis“. Kasmet sulaukiame paramos ir pagalbos iš Renatos Petkevičienės Anglo-Nubian veislės pieninių ožkų ūkio. Bendruomenė puikiai sutaria su medžiotojų būreliu ,,Maženiai“. Jų pagamintas troškinys –Antaninių šventės tradicija.
Į seniūniją kreipiamės iškilus bendruomenei aktualiems klausimams, tačiau pagalbos iš seniūnijos pusės norėtųsi daugiau. Panevėžio rajono savivaldybė prisideda piniginėmis lėšomis ir pagalba įgyvendinant projektus.
Kokius projektus pavyko įgyvendinti bendruomenei ir kuo jie svarbūs gyventojams?
Vienas pirmųjų ir svarbiausių įgyvendintų projektų buvo 2017 m. sutvarkyta viešoji erdvė ir įrengta vaikų žaidimų ir laisvalaikio aikštelė. Projektą finansavo Žemės ūkio ministerija ir rajono savivaldybė. O visi bendraminčiai, ūkininkai prisidėjo savo darbu ir lėšomis. Dabar ši aikštelė yra pagrindinė bendruomenės narių susibūrimo, švenčių ir veiklų įgyvendinimo vieta. Kasmet rengiame tradicinę kaimo šventę Antanines. Kad šventė būtų įdomesnė, įsimintinesnė ir pritrauktų daugiau dalyvių 2018 m. buvo parengtas projektas. Iš Žemės ūkio ministerijos gavę finansavimą, aktyviai prisidėjus bendruomenės entuziastams, šventė buvo vienas šauniausių mūsų renginių, surengtų per pastaruosius šešerius metus.
Kokius planus puoselėjate šiems metams?
Planų ir svajonių tikrai dar turime. Šiais metais jau pradėjome rengti paraišką dar vienam viešųjų erdvių sutvarkymo projektui įgyvendinti. Tik garsiai nesinori apie tai kalbėti, nes kartais sėkmė nusisuka ir svajonė neišsipildo. Tad jei mums pasiseks, metu gale pasidžiaugsime kartu mūsų sėkme.
Laukiame pavasario, kad galėtume užbaigti pernai pradėtą įgyvendinti ir dėl paskelbto karantino neužbaigtą projektą ,,Norime gyventi sveikiau“. Taip pat viena iš didžiausių bendruomenės narių ir kaimo gyventojų svajonių – turėti bendruomenės namus, kuriuose galėtume susiburti ir veikti ne tik vasarą, bet ir ilgais žiemos vakarais.
Kaip į bendruomenės veiklą sekasi įtraukti jaunimą?
Nelengva. Na, jeigu tėvai aktyvūs bendruomenės nariai, tai ir jų atžalos įsitraukia į bendruomenės veiklą, padeda talkose, dalyvauja šventėse, ekskursijose. Galbūt mūsų organizuojamos veiklos neįdomios jaunimui? Sunku visiems įtikti. Žinoma, norėtųsi, kad jaunimas rodytų didesnę iniciatyvą, domėtųsi, kas vyksta mūsų kaime, aktyviau dalyvautų mūsų veikloje.
Pandemija visiems mums atnešė nemažai iššūkių, tad kaip bendruomenės žmonių gyvenimą pakeitė karantinas?
Karantinas dar labiau atšaldė bendrystę. Sunku emociškai ir fiziškai. Neįgyvendinome suplanuotų veiklų. Pasiilgome gyvo ir tikro bendravimo su artimaisiais, kaimynais, draugais. Pasiilgome susibūrimų, renginių, susitikimų. Tikimės, kad pavasaris atneš grįžimą į mums įprastas būsenas, ir galėsime vėl laisviau gyventi, bendrauti, planuoti ir dirbti.
Jūsų manymu, nuo ko priklauso bendruomenės veiklos sėkmė?
Nuo stiprios komandos, gyventojų aktyvumo, nuoširdaus bendravimo ir noro siekti bendrų tikslų.
Iš kur daugiausia pasisemiate žinių ir idėjų, reikalingų bendruomenės veiklai?
Idėjos dažniausiai atkeliauja iš kitų bendruomenių. Stebi, kuo gyvena ir kuo kvėpuoja kitos bendruomenės. Informacijos yra daug, tačiau turi rasti laiko ir atsirinkti, kas tiktų tavo bendruomenei ir kas ne. Daug informacijos ir pagalbos rengiant projektus suteikia Panevėžio rajono vietos veiklos grupė ir jų organizuojami mokymai.
Kuo įdomios ir kuo nelengvos bendruomenės pirmininkės pareigos?
Įdomu tai, kad džiugina galutinis rezultatas, pasiektas tikslas. Kelias, kuriuo praeini iki rezultato – išvargina, kelia daug nerimo, būna daug rūpesčių, nežinios, atsakomybės, abejonių. Tačiau tu tobulėji. Esu dėkinga palaikymo komandai: šeimai ir bendruomenės nariams, kurių dėka bendruomenė gyva. Juk smagu gyventi gražioje aplinkoje, smagiai leisti laiką su bendraminčiais, džiaugtis smagia išvyka ar kartu darbuotis talkoje.
Kalbino Karolina Baltmiškė
